Elektrinės revoliucijos iššūkiai ir vizijos
Matas Buzelis, automobilių istorijos patikros platformos „CarVertical“ komunikacijos vadovas pasakoja, kad nėra taip, kad visi automobiliai pasidarė negražūs ar blogi.
„Mums reikia atkreipti dėmesį, kad elektromobilis, būdamas kitos kartos automobiliu, dizaineriams padaro pakankamai didelę įtaką. Jiems nebereikia galvoti, kur sutalpinti variklį, pavarų dėžę, degalų baką. Visas tas procesas supaprastėjo, ir žinant, kad elektromobilį pagaminti papraščiau, juos pradėjo „kepti“ ne tik automobilių gamintojai, o visiškai nauji rinkos žaidėjai ir kiti verslai, kurie iki šiol niekada negamino automobilių“, – sakė M. Buzelis.
Tie pokyčiai ir priveda prie to, kad automobiliai keičiasi truputį kitaip, negu keitėsi per eilę metų. Nuo 1950-ųjų iki ankstyvų 2000-ųjų visokie žymūs dizaineriai garsino savo vardus, kaip Marcello Gandini, Gerard Welter, kurie buvo pagrinde italai bei prancūzai ir daug įtakos padarė automobilių raidai, kalbant apie dizainą. Dabar, anot M. Buzelio, viskas daroma su tokiais įrankiais kaip dirbtinis intelektas, vis mažiau reikia aistros kuriant automobilį ir visi jie iš esmės yra stipriai supanašėję tiek vizualiai iš išorės, tiek iš vidaus.
„Kai kurios markės dar stengiasi išlaikyti savo stiprų identitetą, kaip BMW su savo „inkstų grotelėmis“ arba tie patys „Porsche“, – tęsia „CarVertical“ vadovas. – Jie pakankamai išskirtiniai, ir per eilę metų mažai keičiasi. Ten labiau būta evoliucijos, negu revoliucijos. Tuo tarpu, kitame spektro gale gali būti ekonominių klasių gamintojai, kaip „Renault“, „Citroën“, „Ford“ ar „Peugeot“, kurie gali leisti sau eksperimentuoti, ieškoti naujos krypties, ir pagal tai kurti naujus automobilius, ir nebūna nuostabu, kai jie pasikeičia labai stipriai per labai trumpą laikotarpį, ko ankstesni gamintojai sau tikrai negalėtų leisti.“
Patys vartotojai turi daug įtakos tam, kaip keičiasi kai kurie dalykai. Kalbant apie saloną, interjerą, M. Buzelis pastebi, kad visi nori liečiamų ekranų ir planšečių, nors iš saugumo perspektyvos tai nėra pats geriausias dalykas, nes tai blaško vairuotojo dėmesį. Gamintojams tai, viena vertus, yra pigiau įrengti, negu mygtukus, rankenėles ir suktukus, o rinka, panašu, kad to labai nori. Visos tvarumo ir ekologijos mados labai jaučiasi. Gamintojai vis dažniau pasiūlo apdailos detalę padarytą iš perdirbtos ar atsinaujinančios medžiagos.
Tomas Jankauskas, „Toyota“ dizaineris, dėl negatyvo ginčijasi, ir to nepastebi.
„Aš atvirkščiai manau, kad elektriniai ir vandeniliniai automobiliai mums atneš laisvę. Nebevairuosime vidutinio automobilio, o galėsime išsirinkti savo svajonę. Tai duos galimybę įsigyti daiktus, kurie atitiks mūsų poreikius. Kai bus visiškai įgyvendintos elektrinės „skateboard“ („riedlentės“) platformos, pirksime tik apatinę dalį, su varančiomis pavaromis ir baterijomis, o viršų teoriškai galėsime pasidaryti patys. Aišku, čia šneku apie tolimą ateitį, bet ji ateis“, – mintimis dalijosi T. Jankauskas.
Geriausias to pavyzdys yra žaisliniai modeliukai, kuriuos sudaro platforma ir ant jos užmaunamas kėbulas. Pasak T. Jankausko, taip pat bus ir su tikrais automobiliais, o kėbulus galima bus lengvai gaminti, kad ir trimačiais spausdintuvais. T. Jankausko nuomone, tai įvyktų už kokių 10 metų, bet tai daugiausia priklauso nuo valdžios ir reguliavimo. Jeigu bus supaprastintos įvairios reguliacinės nuostatos, šis konceptas tikrai ateis.
Dizaino sprendimus diktuoja vartotojai
Garsus amerikietiškų automobilių dizaineris Frank‘as Stephenson‘as yra kritikavęs BMW XM dėl jo išvaizdos, nors tai buvo perkamiausias egzotiškas BMW modelis Europoje 2023 m. Paklaustas dėl tokių nuomonės nesutapimų tarp dizainerių ir vartotojų, T. Jankauskas teigė, kad labai daug dizainerių yra egoistai, kurie bando įtikti dizainerių grupei. Jis, kaip ir dauguma „Toyota“ vadovų, mano, kad dizainerio užduotis yra išklausyti klientų poreikius ir juos įgyvendinti. Anot jo, ko nors savo į produktą galima įdėti tikrai nedaug – kas patinka klientams, tas ir turi patikti dizaineriui, nes jeigu imama kišti sava nuomonė, dizaineris nebekuria gero produkto žmonėms. O kas patinka žmonėms, yra subjektyvu.
„Grįžkime į man labiausiai patinkanti laikmetį, 1960–1970-uosius, mes darėme fantastiškus automobilius JAV, ir tai labai gerai atsispindi nuostabiais „Shelby“, „Impala“ ir kitais modeliais. Ir tada pažiūrėkime į 1970-ųjų pradžią – kaip sulyso automobiliai, kokie jie pasidarė neįdomūs, mūsų dabartiniu požiūriu. Bet tuo metu, esant naftos krizei, tie automobiliai atitiko tuometinę realybę, jie buvo paklausūs. Automobilių dizainas atspindi savo laikotarpio nuotaikas ir filosofiją“, – dėstė T. Jankauskas.
M. Buzelis nėra vienintelis sakantis, kad BMW mėgsta šokiruoti inovatyviais dizaino sprendimais.
„Jie yra drąsūs, ir nebijo surizikuoti. BMW XM modelis yra labai geras pavyzdys. Nuo maždaug 2002 m. BMW dizaino vairą perėmė Chris‘as Bangle‘as, jam vadovaujant buvo sukurti 7-os, 5-os ir 3-ios serijos modeliai, ir jie sulaukė daug kritikos, ypač 7-os kartos modelis, kuris lyginant su pirmtaku buvo tolima evoliucija nuo tos sąlyginai konservatyvios vizijos, kurią BMW pirkėjai įsivaizdavo savo galvose. Šis modelis ne veltui yra gavęs pavadinimą „Bangle‘o užpakalis“.
Tai nebuvo pats vizualiausias ar aestetiškiausias automobilis tuo metu, bet BMW su tuo modeliu pirmieji parodė būtent tokią kryptį, o ateities kartų „Audi“ bei „Mercedes-Benz“ modeliuose buvo galima matyti bruožų, kuriems įtakos padarė būtent BMW su savo kontraversiškais sprendimais. Pirkėjai diktuoja visą paklausą, o gamintojai arba reaguoja, arba laikosi savo įsitikinimų. Lygiai taip pat yra su „Volkswagen Golf“, pokytis tarp kartų buvo labai konservatyvus, ir dėl to šis automobilis buvo gerai parduodamas. Pavyzdžiui, korėjiečiai ar prancūzai yra linkę drąsiau bandyti ir eksperimentuoti, o kai kurie jų modeliai būna visai sėkmingi“, – įžvalgomis dalijosi M. Buzelis.
Kartais prie dizaino tenka pribręsti
Istorija mėgsta kartotis, ir yra tikimybė, kad automobilių dizaino sprendimai nebus išimtis. Taip vadinami „Bangle‘o“ eros BMW dizainai buvo peikiami, bet šiomis dienomis jie vertinami kaip vieni iš gražiausių tų laikų automobilių. Netgi BMW E53 X5, pirmasis bendrovės SUV, kurio dizainas kurtas F. Stephenson‘o, bet užtvirtintas C. Bangle‘o parašu, susilaukė didelio populiarumo, ir anot privataus entuziastų tinklalapio „bmwblog.com“, bendrovė nebūtų tokia sėkminga, jei ne šis specifinis modelis.
2005 m. pradėtas gaminti 3-ios serijos E90 irgi, laikomas vienu iš ikoniškiausių modelių dabar. Būtų keista pagalvoti, kad 5-os serijos E60, lietuvių pramintas „Betmenu“, labai geidžiamas automobilis jaunimo akyse, savo gimimo metais nebuvo gerai įvertintas.
„Pastebiu, kad tie automobiliai, kurie prieš 20 m. man kėlė nuostabą, nes neva buvo keisti, ar neįprasti, dabar man visai gražūs. Dizainas yra subjektyvu, tai arba įtinka žmonėms arba ne. Paskiau žmonės kažkaip susigyvena, kai visi rinkoje ima siūlyti panašius sprendimus. Tada visuomenė priima tą pokytį ir nebeatrodo tas automobilis toks keistas – tai tikrai gali būti masiškumo dalykas“, – mintimis dalijosi M. Buzelis.
Kurdamas 3 serijos BMW, anot M. Buzelio, Chrisas Bangle‘as padarė tikrai didelį pokytį nuo E46 iki E90, bet šiandien šis automobilis atrodo gerokai moderniau, negu kiti to laikmečio modeliai: „Tuo metu atrodė futuristiškai, o dabar visai nieko.“ Išvydus 2013 metais pristatytą „BMW i3“ modelį, o ypač įsėdus į jo vidų, atrodo, kad jis vos ne ką tik išleistas prototipas. M. Buzelio teigimu, tai yra kitoks bandymas įtikti vairuotojams, o kai kurie tokie bandymai – pasiteisina.
Vintažas ir retro sentimentaliems
Automobilių istorijos patikros platformos komunikacijos vadovas pastebi, kad nemaža dalis gamintojų bando kažką prisiminti iš praeities. Tokie modeliai kaip „Hyundai Ioniq 5“, „Honda E“ ar „Volkswagen ID.Buzz“– inspiruoti retro stilistikos, ir ši mada, anot jo, yra stipri.
„Gamintojai tokiu būdu geriausiai įtinka ne patiems jauniausiems pirkėjams ar vyresnio amžiaus vairuotojams, o labiau vidutinio amžiaus grupei, kuri yra ir senesnius automobilius mačiusi, jaučia nostalgiją, ir dabar visai maloniai sutinka naują konceptą padarytą pagal seną automobilį. Tai turėtų veikti, nes rinkoje tokie modeliai vis išleidžiami“, – pasakojo M. Buzelis.
Kalbėdamas apie senų madų kartojimą T. Jankauskas mini, kad tai labiau vokiečių ir italų kultūra, kuri pasižymi tęstinumu.
„Pavyzdžiui, Japonijos ar JAV kompanijose tai negalioja, jiems daug įdomiau pradėti nuo balto popieriaus lapo, ir tai gerai atsispindi pardavimuose. Europiečiai žiūri tik į tautines, nacionalines rinkas. Abejoju ar kokiam vietnamiečiui įdomu kaip atrodė BMW prieš 50 metų, nes jis to nematė. Europoje tai veikia, nes yra sentimentalių žmonių. Aš pats nesu sentimentalus, man atrodo komiška, kai tas pats „Mini“, kuris yra vienintelis ir nepakartojamas, perdaromas dvidešimt kartų. Jis tiesiog nublanksta mano akyse, bet čia skonio reikalas“, – sakė T. Jankauskas.
„Toyotos“ dizaineris, ilgą laiką studijavęs savo kryptį, priėjo prie vienos išvados: „Grožis yra absoliučiai, šimtu procentų subjektyvus dalykas. Mes tiesiog buvome tame junge – kas patinka baltiems žmonėms ir Holivudui, tas turi patikti visiems. Tas etapas jau praėjo, ir mes turime prisitaikyti prie fakto, kad yra daug daugiau grožio sampratų. Turime labai nuleisti savo egoizmą ir priimti visų žmonių išskirtinumą“, – reziumavo T. Jankauskas.