Sustabdyti automobilių ridos klastotojus – tarsi kovoti su vėjo malūnais?

Automobilio rida – vienas svarbiausių kriterijų renkantis mašiną. Vis dėlto odometro duomenis pakeisti nėra sunku ir tuo naudojasi apsukrūs pardavėjai tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Neseniai Latvijoje imtasi ryžtingų veiksmų siekiant išspręsti šią problemą. Kol Lietuvoje nieko konkretaus šiuo klausimu nenuspręsta, pažiūrėkime, ką ruošiasi daryti „braliukai“.

Sausio pabaigoje Latvijoje Žaliųjų ir valstiečių sąjunga parengė ir pateikė Seimui Administracinės teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriose numatoma bausti už manipuliacijas, keičiant automobilių ridą. DELFI.lv pateikia informacijos apie problemą ir kodėl jos sprendimas primena kovą su vėjo malūnais.

Ką konkrečiai nori pakeisti Latvijoje?

Kaip siūloma minėtose pataisose, fiziniai asmenys už odometro duomenų pakeitimus (automobilio ridos padidinimą arba sumažinimą) gali būti baudžiami iki 100 eurų, o juridiniai asmenys – iki 1 000 eurų bauda. Už siūlomas automobilių ridos keitimo paslaugas arba reklamą, fiziniai asmenys gali būti nubausti iki 200 eurų, o juridiniai asmenys – iki 2 000 eurų bauda.

Kas rinks baudas?

Kol kas neaišku. Latvijos kelių eismo saugumo direkcija neims baudų už automobilio ridos klastojimą. Ji taip pat neketina rinkti įrodymų, kad automobilio rida buvo pakeista. Ji gali tik konstatuoti faktą, kad atliekant techninę apžiūrą rida pasirodė mažesnė nei buvo. Šiuo metu direkcijos interneto svetainėje galima nemokamai rasti konkretaus automobilio ridos skaičius, bet Latvijos naudotų automobilių prekiautojų asociacijos prezidento Ugio Vitolio nuomone, tai nieko neduoda – niekas netrukdo pavažinėjus metus „atsukti“ ridą taip, kad skaičius būtų didesnis nei buvęs, bet ne stipriai (pavyzdžiui, plius 20 tūkst. km vietoje realių 100 tūkst. km).

Kokia nauda iš baudų automobilį su pakeista rida įsigijusiam asmeniui?

Kaip pats pataisų autorius pareiškė, naujas automobilio savininkas gali kreiptis į teismą su ieškiniu pardavėjui ir pareikalauti gražinti pinigus. Savaime suprantama, įrodymus teks rinkti jam pačiam.

Kaip tie, kurie skirs baudas ir pateiks pareiškimus į teismą, galės įrodyti klastojimą?

Neaišku. Bausmė numatyta Administraciniame, ne Baudžiamajame kodekse, o tai reiškia, kad nekaltumo prezumpcija negalioja. Bet teisme – ir byloje „Naujasis savininkas prieš nesąžiningą pardavėją“, ir byloje „Nesąžiningas pardavėjas ginčija baudą“ – šalims teks kažkaip pagrįsti savo įtarimus, kad odometro rodmenys buvo pakeisti.

Kaip analogišką įstatymą apeina Vokietijoje?

Keičia odometro rodmenis kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios teritorijoje Vokietijos įstatymai negalioja. Akivaizdu, kad norint nubausti Latvijos gyventojus už odometro duomenų klastojimą, pavyzdžiui, Lietuvoje, reikia priimti panašius įstatymus kiekvienoje šalyje, o paskui susitarti visos Europos lygiu dėl baudų – kaip buvo padaryta su baudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Bet šiuo atveju ridos keitimą reikės kažkaip įrodyti.

Ko tada tikisi tokių įstatymų autoriai?

Remiantis Europos patirtimi, galima daryti kelias išvadas. Pirma, jie negali nebandyti spręsti problemos, nes ji egzistuoja. Antra, jie nori užkirsti kelią ridos keitimui. Trečia, jie tikisi, kad juridiniai asmenys ims rečiau keisti ridą, nes be realių baudų administracinė bauda kenkia ir reputacijai – jeigu paaiškės, kad bendrovė X masiškai pardavinėjo automobilius su pakeista rida, ji neteks pirkėjų. Ketvirta, jie tikisi, kad juridiniai asmenys ims atsakingiau rinktis tiekėjus kitose šalyse dėl padidėjusios grėsmės reputacijai. Penkta, tokios rizikos yra privačių asmenų pardavėjams – gavus administracinę nuobaudą jie neišvengiamai išaiškėja ir gali patekti į kitų valstybinių struktūrų akiratį, pavyzdžiui, Valstybinių pajamų tarnybą.

Kaip pirkėjams nustatyti, ar nebuvo pakeista automobilio rida?

Specialistų nuomone, besąlygiškai pasitikėti odometro parodymais automobiliuose, pagamintuose po 2000 m., nevalia. Kaip rodo Vokietijos patirtis, negalima pasitikėti serviso dokumentais, ypač jei tai brangus automobilis (kur dokumentų padirbimas ekonomiškai pasiteisina). Reikia būti morališkai pasirengusiems, kad rinkoje daug automobilių, kurių rida – daugiau nei 150 – 200 tūkst. kilometrų, ir nepagailėti pinigų išsamiai techninei apžiūrai pačių pasirinktame servise. Specialistai gali pastebėti trūkumus, nurodyti jų taisymo kainą ir paskaičiuoti realią automobilio ridą.