Tam, kad būtų nustatyta, kuriems keliams remontas ar kiti eismo elementai, pavyzdžiui, greičio matuokliai ar pėsčiųjų takai, yra reikalingi pirmiausia, įmonė sudaro prioritetines eiles. Kaip nurodo „Valstybės kontrolė“, iš viso sudarytos 28 tokios eilės, o audito metu pasirinkta įvertinti penkias.
Atsirinktos šie prioritetiniai sąrašai: 1. Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo. 2. Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros rekonstravimo ir remonto. 3. Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo. 4. Rekonstruotinų ir remontuotinų krašto kelių ruožų. 5. Ruožų, atrenkamų pagal Asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos metodiką ir pagal Gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos metodiką, sąrašas.
Audito metu buvo suabejota pirmų keturių sąrašų sudarymui panaudotų duomenų pagrįstumu, pasak jo rezultatų, vertinimui pasirinktų prioritetinių eilių sudarymą pagrindžiančiuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuotos kriterijų reikšmės, kuriai datai atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami.
Kaip eilės tvarką pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti Excel lentelių failai, nenurodyta, kaip apskaičiuotos kriterijų reikšmės, kuriai datai atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami.
O penktam, „zebrų“ atrankos metodikos, sąrašui bendrovė iš viso nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų. „Via Lietuva“ nurodė, kad bendrovėje įvyko už šios eilės sudarymą atsakingų asmenų pasikeitimai, o naujiems darbuotojams surasti dokumentų nepavyko.
Be to, visos prioritetinės eilės buvo sudarytos remiantis ne aktualiais, o 2–5 m. senumo duomenimis. Pateikti elektroniniai dokumentai buvo nepatvirtinti, sudarius dokumentus nenaudojama el. dokumento užrakinimo funkcija, kad duomenų nebūtų galima keisti, jie neįkelti į jokias bendrovės naudojamas informacines sistemas, o saugomi skaičiavimus atlikusių darbuotojų kompiuteriuose.
„Via Lietuva“ turi teisę įvertinti eismo saugumą ir reikiamuose ruožuose įrengti vidutinio greičio matuoklius. Jų metodikoje nurodyta, kad juos tikslinga įrengti atkarpose nuo 1 iki 10 km, tačiau, atsižvelgiant į vietos ir eismo sąlygas, išskirtiniais atvejais ruožo ilgis gali būti trumpesnis ar ilgesnis.
Kaip rašoma „Valstybės kontrolės“ audito rezultatuose, numatyti 3 kelio ruožai, trumpesni nei 1 km ir 168 ruožai, kurie yra ilgesni nei 10 km, tačiau nebuvo nurodyta, kokiais išskirtiniais atvejais remiantis jie buvo numatyti. Bendrai nereglamentuota ir tai, kokios vietos ir eismo sąlygos gali būti laikomos išskirtiniais atvejais.
Dar 2020 m. tuometinė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nemenkai suerzino šalies vairuotojus, kurie nespėjo skaičiuoti, kiek naujų greičio matuoklių atsiras keliuose. Rugpjūtį jau buvo montuojama 70 momentinių greičio matuoklių.
Tada direkcijos atstovas Viktoras Lapinas sakė, kad vairuotojams reikia pagalbos laikytis saugaus greičio, o tai gali padaryti matuokliai.
„Visose Europos Sąjungos valstybėse vairuotojai yra šiek tiek linkę viršyti greitį, nes automobiliai yra nauji, kuriuose greičio pojūtis yra sumažėjęs. Yra borto kompiuteriai, kurie stebi vairuotoją, informuoja apie leistiną greitį, informuoja ir navigacijos, tačiau dalis vairuotojų važiuoja be pagalbos ir iki tol, kol visas autoparkas neturės tokios įrangos, vairuotojams reikia padėti laikytis saugaus greičio išoriniais prietaisais“, – laidoje „Delfi rytas“ momentinių greičio matuoklių statymą motyvavo V. Lapinas
O tų pačių metų gruodį LAKD taip pat nesismulkino ir paskelbė, kad artimiausiu metu šalyje bus įrengta dar 100 vidutinio greičio matuoklių. Šis tikslas buvo įgyvendintas per du metus. Nustatyta, kad 29 iš 100 matuoklių, kurie atsiėjo 0,9 mln. eurų, įrengti nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą.
Dokumente aptariama, kad sudarant vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, kelio ruožams suteikiami balai pagal 4 vertinimo kriterijų apskaičiuotas reikšmes. Didžiausia galima bendra balų suma yra 100.
Pagal kriterijus „Eismo įvykių pasekmės“ ir „Nesaugus važiavimo greitis yra, tikėtina, pagrindinė eismo įvykius nulėmusi priežastis“ ruožas gali surinkti po 30 balų, o pagal kitus – „Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas“ ir „Lenkimo ribojimas kelio ruože“ – po 20 balų.
„Valstybės kontrolė“ nustatė, kad 95 proc. (3 676 iš 3 881) kelių ruožų buvo įtraukti į 2021 m. patvirtintą prioritetinę eilę, nors pagal 2 iš 4 kriterijų buvo skiriama po 0 balų. Tuose ruožuose per paskutinius 4 metus nebuvo eismo įvykių, kuriuose būtų žuvę ar sužeisti žmonės arba nesaugus važiavimo greitis, būtų įvardijimas kaip eismo įvykio priežastis.
„Auditorių nuomone planuojant valstybinės reikšmės kelio ruožuose įrengti vidutinio greičio matuoklius nepakanka juos įvertinti vien pagal eismo intensyvumo ir lenkimo ribojimą juose kriterijus, kadangi šie kriterijai yra bendriniai ir neliudija konkretaus ruožo pavojingumo dėl viršyto leistino važiavimo greičio. Taip nepagrindžiama, kokiu tikslu ruožuose, kuriuose nefiksuota eismo įvykių ar nelaimių dėl viršyto leistino greičio, planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius“, – rašoma valstybinio audito ataskaitoje.
Iki 2024 m. pradžios valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema.
Greičio matuoklių statymo ypatumus įvertino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri atliko šios prioritetinės eilės antikorupcinį vertinimą. Specialistai nurodė, kad nuostatos gali būti ydingos, nes sudarant prioritetinę eilę nevertinami eismo saugumo užtikrinimo požiūriu galimai aktualūs duomenys, leidžiantys užtikrinti tikslingesnį vidutinio greičio matuoklių naudojimą.
Praėjusių metų gruodį ir LAKD savo pranešime spaudai akcentavo, kad kreipėsi į STT, tačiau, anot jų, „institucija esminių pastabų ar pasiūlymų metodikai nenustatė, tačiau pateikė naudingų rekomendacijų“.
Dokumente nurodoma, kad pagal 2021 m. prioritetinę eilę, į kurią buvo įtrauktas 3 881 kelio ruožas, kur tikslinga įrengti vidutinio greičio matuoklius, iš viso įrengtas vienas matuoklis, likusių įrengimą pernai bendrovė nusprendė sustabdyti, nes siekiama maksimaliai skaidrinti jų įrengimo procesą.
„Laikinai sustabdyti planus Kelių direkcija nusprendė ir siekdama maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią nepagrįstoms interpretacijoms šia tema“, – tuo metu skelbė direkcija.
Paminėtina, kad buvo analizuojamas 2021–2023 m. laikotarpis, kuomet „Via Lietuva“ dar buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tik šių metų sausį jį buvo restruktūrizuota į akcinę bendrovę, o kovą pakeitė pavadinimą į dabartinį „Via Lietuva“. Įmonės akcininkė – Susisiekimo ministerija.
Pasirodžius valstybinio audito rezultatams, įmonė „Via Lietuva“ patikino, kad jau ėmėsi veiksmų, kilusioms problemoms išspręsti bei tvirtina, jog tai tik įrodė, kad pertvarkos organizacijos viduje buvo būtinos.
„2023 m. pasikeitusi įmonės vadovybė pradėjo svarbias pertvarkas, kurios daro esminį pokytį didinant „Via Lietuva“ veiklos efektyvumą ir skaidrumą, tobulinant kelių infrastruktūros plėtros projektų priežiūros ir planavimo procesus bei nuosekliai ieškant naujų bendrovės veiklos finansavimo šaltinių“, – rašoma įmonės pranešime spaudai.
Pasak jų, per mažiau nei metus, atsižvelgiant į esamas problemas, įmonės valdymo struktūra buvo pertvarkyta, pradėta diegti nauja darbo kultūra. Naujoji bendrovės vadovybė iš esmės peržiūrėjo sprendimų priėmimo mechanizmus, pereinant nuo kolektyvinės atsakomybės prie asmeninės, didinant darbuotojų atsakomybę už priimamus sprendimus, sprendimus fiksuojant ir juos viešinant.
Be to, esą jau dabar pradėtos peržiūrėti visos veikloje taikomos kelių infrastruktūros plėtros ir atnaujinimo metodikos, tarp jų – ir greičio matuoklių įrengimo.