Kita liūdna žinia žmonėms, vairuojantiems tokius automobilius, nuo 2025 m. liepos 7 d. tokie automobiliai teigiamų techninės išvadų negaus ir neturėdami „žalio lapo“ negalės dalyvauti eisme.
Toks verslas aptartas ir Baudžiamajame kodekse: Tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2022 m. viena tokia byla Klaipėdoje baigėsi pirkėjo pergale. Naudotą automobilį „Mercedes-Benz“ įsigijęs vyras teisme įrodė, kad jam buvo parduota mašina su atsukta rida.
Teismas ieškovo Karolio B. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Vitos S. ieškovui atlyginti 5,2 tūkst. eurų (automobilio pirkimo–pardavimo kainą), beveik 543 eurus nuostolių už automobilio remonto darbus, beveik 16 eurų už automobilio istorijos ataskaitą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5,7 tūkst. eurų sumos bei 939 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Nepaisant visų pabaisinimų ir vienos kitos jau nutikusios bylos, naudotų automobilių rinkoje mašinos „atšviežinimas“ vis dar populiarus užsiėmimas. Tuo labiau, kad statistiškai lietuviai su savo mašinomis nuvažiuoja ne tiek ir daug.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą Europoje ir JAV siekdama įvertinti, kuriose šalyse transporto priemonės per metus nuvažiuoja daugiausiai. Nemažai į Lietuvą iš Vakarų importuojamų automobilių pasižymi didele rida, kurią nesąžiningi pardavėjai pakoreguoja, siekdami dirbtinai pakelti transporto priemonės vertę. Kuo mažesnė naudoto automobilio rida, tuo atidžiau reikėtų pasidomėti jo praeitimi.
Didžiausia metinė rida – olandiškų automobilių
Tarp tikrintų automobilių, didžiausią vidutinę metinę ridą turėjo Nyderlanduose važinėjantys automobiliai – 29,851 km. Toliau rikiuojasi automobiliai iš Ispanijos (29,017 km), Danijos (27,346 km), Belgijos (24,308 km) ir Prancūzijos (23,775 km), rašoma pranešime.
Vos po 3-4 metų automobilių iš šių šalių odometrai jau rodys apie 100 tūkst. kilometrų ridą, kas gali paskatinti jų savininkus juos parduoti ir rinktis naują transporto priemonę.
„Didesnė rida paprastai reiškia, kad automobilis bus vertas mažiau, todėl vairuotojai neretai siekia tokius automobilius parduoti kol jų vertė dar smarkiai nenukrito. Iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliauja nemažai kelerių metų senumo automobilių su didele rida. Importuoti automobilius iš kitų Europos šalių nėra sudėtinga, todėl pats importo faktas reikšmingai nepadidina galutinės naudoto automobilio kainos“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Rytuose – mažesnės vidutinės metinės ridos
Lietuvos gatvėmis važinėjančių transporto priemonių metinė rida viena mažiausių Europoje – 17,980 km. Nors Lietuvos dydis lemia, kad vairuotojai dažniausiai keliauja trumpus atstumus, kaimyninės Lenkijos (17,925 km) ir Estijos (17,501 km) automobiliai nuvažiuoja dar mažiau, o štai Latvijos automobilių rida mažiausia visoje Europoje – 17,420 km.
Mažesnė metinė rida užfiksuota tik iš JAV importuotuose automobiliuose – 16,941 km. Nors amerikietiškų automobilių rida ir mažiausia tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, visgi dauguma iš JAV įvežtų transporto priemonių būna smarkiai apgadintos. Kitu atveju automobilių prekeiviams neapsimokėtų jų importuoti.
Taigi, nors automobiliai Lietuvoje per metus nuvažiuoja mažesnį atstumą nei Vakarų Europoje, po 10 metų tokio automobilio rida gali siekti jau apie 180,000 km.
Delfi paprašė „carVertical“ išanalizuoti parduodamus automobilius ir pažiūrėti, kokie didžiausi ridos „pataisymai“. Rezultatai lentelėje.
