Alternatyvų elektromobiliams kol kas nėra
KTU Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis sako, kad šiuo metu elektromobiliai – geriausias būdas transporto taršai spręsti. Šiuolaikiniai elektromobiliai dėl savo eksploatacinių savybių jau pajėgūs pakeisti automobilius su vidaus degimo varikliu. Moksliniai skaičiavimai rodo, kad elektromobiliai, net ir įvertinus taršą, išskiriamą gamybos metu, yra mažiau taršūs nei automobiliai su vidaus degimo varikliu.
Be to elektrinių automobilių naudojimas leidžia efektyviau valdyti transporto taršos šaltinius. Pavyzdžiui: elektriniai automobiliai gaminami gamyklose, kurios nėra miestų centruose, elektros energija gaminama taip pat už miestų arba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Elektromobilis, važiuodamas mieste, kur yra didžiausias žmonių ir automobilių tankis, neišskiria jokių pavojingų teršalų. Tuo tarpu automobiliai su vidaus degimo varikliu taršą skleidžia ten, kur važiuoja.
Jam pritaria ir „Ignitis“ elektromobilių tinklo plėtros skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas, atradęs ir daugiau elektromobilių privalumų. Jo teigimu, elektra varomas transportas gali išskirti nulinę emisiją, jei jo įkrovimui naudojama iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektra, kuri prieinama ir įkrovimo stotelėse Lietuvoje.
„Elektromobiliai – kur kas efektyvesni lyginant su vidaus degimo varikliu varomu transportu. Tyliau veikiantys elektromobiliai prisideda ir prie triukšmo taršos mažinimo. Dar viena elektromobilių stiprybė taršos mažinimo prasme – mažesnės eksploatacinės išlaidos, jiems reikia mažiau priežiūros. Alternatyvų elektromobiliams šiuo metu beveik nėra. Vandenilio technologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, kai elektromobiliai kasmet autoparkuose užima vis didesnę dalį“, – sakė pašnekovas.
Siūloma taršaus kuro alternatyva
Lietuvoje jau prieinamas ir mažiau taršus kuras, skirtas automobiliams su vidaus degimo varikliu. Taip pat dirbama vandenilio pritaikymo automobiliams srityje, tačiau ne visiems vairuotojams tai atrodo tinkama alternatyva.
Prieš daugiau nei dešimtmetį „Neste“ pradėjo pardavinėti dyzeliną lengviesiems automobiliams, gaminamą iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų: maisto ir kitų pramoninių atliekų bei liekanų. Palyginti su tradiciniu iš naftos pagamintu dyzelinu, šie degalai per visą gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kartu jie prisideda mažinant anglies dvideginio išmetimą transporto ir logistikos sektoriuje. Prieš daugiau nei trejus metus šis kuras pristatytas ir vairuotojams Lietuvoje. Tačiau dabartinė situacija žaliavų rinkoje lemia aukštesnę alternatyvių degalų, palyginti su degalais iš iškastinės naftos, kainą. Šiuo metu tinklo degalinėse Lietuvoje tvaraus dyzelino kaina siekia 2,99 Eur už litrą.
Visgi, lietuviams svarbu nebe tik kaina, bet ir draugiškumas aplinkai bent jau degalų atžvilgiu, jeigu vairuotojas neturi elektromobilio. „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė sakė, kad spartėjanti klimato kaita, augantis žmonių sąmoningumas šiuo klausimu ir siekis mažinti į aplinką išskiriamų ŠESD kiekį skatina vis daugiau vairuotojų ieškoti tvaresnių alternatyvų rinkoje.
„Netaršaus dyzelino paklausa nuosekliai auga, klientai jį išbando maišydami su tradicinio dyzelino rūšimis bei naudodami gryną. Kainos aspektas klientams taip pat labai svarbus. Kol kas degalai iš iškastinės naftos yra gerokai pigesni už gaminamus iš atsinaujinančių žaliavų – tam įtakos turi aukšta tvarių žaliavų kaina ir nepakankamai išvystyta logistikos grandinė alternatyvių degalų gamybai. Alternatyvių degalų paklausa auga, bet kol kas klientai pirmenybę teikia pigesniems, naftos pagrindu gaminamiems degalams“, – paklausos ir kainos klausimą apibendrino J. Matisonė.
Ji pridūrė, jog švarus vandenilis transporto sektoriuje gali reikšmingai sumažinti ŠESD išmetimus ir tapti konkurencinga kuro alternatyva: „Deja, manau, kad plačiu mastu transporto pramonėje jis galėtų būti pritaikomas tik nuo 2030 m. Šiuo metu reikėtų orientuotis ne vien į ateities technologijas, bet ir platesniu mastu pritaikyti priemones, kurios jau dabar siūlomos rinkoje“.
Perėjimas tik prie elektromobilių Lietuvoje užtruks
Nors vis daugiau kalbama apie mažiau taršų transportą, Lietuvoje elektromobilio savininku tapti gali toli gražu ne kiekvienas. Dažniausios to priežastys, pasak pašnekovų – pačių automobilių kaina ir jiems dar nevisiškai pritaikyta infrastruktūra. Mūsų šalyje vis dar gausu didelių atstumų tarp miestų, kur neįmanoma įsikrauti elektromobilio, o vienu įkrovimu nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų gali tik dalis transporto priemonių.
„Nuo 2035 metų Europos Sąjungoje nebebus parduodamas joks naujas automobilis su vidaus degimo varikliu, tačiau esminis lūžis, mano manymu, įvyks apie 2030 metus. Be to, nuo 2026 metų perkančios organizacijos galės įsigyti tik nulinių emisijų transportą, nuo 2029 pavežėjai ir taksi – taip pat, o nuo 2030 metų N1 kategorija bus tik nulinių emisijų. Visi šie veiksniai reikšmingai didins elektromobilių registracijų skaičių“, – dėstė „Ignitis“ atstovas.
KTU Transporto inžinerijos katedros docentas pastebėjo, kad kai kuriose šalyse elektromobiliai jau dabar sudaro didelę lengvųjų automobilių transporto parko dalį. Lietuvoje kol kas taip nėra, bet elektromobilių kiekis didėja ir ta dinamika yra teigiama: „Tad tikrai galima teigti, kad elektromobilių skaičius Lietuvoje augs, o kaip sparčiai, priklausys nuo daug aplinkybių, kurios taip pat yra kintančios“.
Ko trūksta iki pilno perėjimo?
Lietuvoje jau yra virš 10 tūkst. registruotų grynųjų elektromobilių ir beveik 17 tūkst. įskaičiuojant įkraunamus hibridus. Pasak A. Šeršniovo, perėjimo prie elektromobilių sklandumui užtikrinti reikia sisteminio požiūrio, ekosistemos vystymo, o visa tai jau vykdoma. Sklandumas užtikrinamas strateginėmis šalies kryptimis ir įgyvendinamais tikslais.
„Kita esminė dalis – infrastruktūros plėtra, vien „Ignitis ON“ per artimiausius metus investuos bent 115 mln. eurų į jos plėtrą ir įkurs mažiausiai 3000 įkrovimo prieigų Baltijos šalyse. Svarbiausia – žengti koja kojon su vartotojo kelione ir būti ten, kur jam reikia, o ne ten, kur verslui atrodytų patogiausia įrengti prieigas. Ne mažiau svarbūs ekonominiai veiksniai – valstybės parama įsigyjant elektromobilius ir kitos skatinimo priemonės: mokesčių lengvatos, nemokamos automobilių aikštelės ir panašiai. Tinkamas reguliavimas taip pat aktualus“, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad vartotojams labai svarbus ir prieinamumas. Kol kas Lietuvoje nėra stiprios antrinės elektromobilių rinkos, nes esame kūrimo etape, tačiau tokia rinka po truputį kuriasi, o drauge su ja didėja ir prieinamumas.
D. Juodvalkis pabrėžė, kad automobilių naudotojai, remiasi trimis pagrindiniais kriterijais įsigyjamam automobiliui – automobilis turi būti nebrangus, nebrangiai ir nesudėtingai eksploatuojamas bei funkcionalus. Kai kurie iš šių kriterijų šiandien dar yra geresni automobilių su vidaus degimo varikliams, bet tai keičiasi elektromobilių naudai.
„Reali ir veikianti alternatyva elektromobiliams yra vandeniliu varomi automobiliai. Jie taip pat yra netaršūs. Deja, kol kas reikalingas tam tikras technologinis proveržis šioje technologijoje, kad ji būtų pakankamai efektyvi ir visiškai pritaikoma praktikoje. Automobilių inžinieriai dirba su šiomis technologijomis ir galbūt ateityje jos populiarės“, – kalbėjo KTU docentas.