Kauno kelininkas atskleidė, dėl ko kalti patys vairuotojai

Sudėtingos žiemos oro sąlygos kasmet tampa rimtu iššūkiu vairuotojams. Ne paslaptis, kad vairuotojai dažnai būna linkę paburnoti ant kelininkų, kuriuos, jų teigimu, žiema visuomet užklumpa nepasiruošusius. Tuo tarpu kelininkai sako, kad šį posakį lygiai taip pat galima pritaikyti ir patiems vairuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bendrovėje „Kauno švara“ dirbantis barstytuvo vairuotojas Mantas Šukauskas miesto gatvėmis rūpinasi jau penktą žiemą iš eilės. Jo darbo diena prasideda apie 1-2 val. nakties ir dažniausiai užtrunka iki 6 val. ryto. Vairuotojui patikėta nubarstyti 130 km ilgio gatvių ruožą. Tiesa, pasitaikius itin sudėtingoms oro sąlygoms tą patį maršrutą jam neretai tenka barstyti dukart.

Anot M. Šukausko, kad darbas vyktų sklandžiai, labai svarbu pasirūpinti pakankamu kiekiu druskos mišinio, kad jo užtektų visai trasai, kelių barstymo darbus būtų galima užbaigti dar prieš prasidedant rytiniam pikui.

„6 val. ryto keliuose prasideda intensyvesnis judėjimas. Tada darbas su barstytuvais yra trukdomas, įsijungia šviesoforai, važiuoja troleibusai, autobusai, tada jau būna blogai, nes mes nespėjam, o vairuotojai pyksta“, – pasakojo „Kauno švaros“ darbuotojas.

Ką iš tiesų žiema užklumpa netikėtai?

Pasiteiravus, kaip barstytuvo vairuotojas reaguoja į dažnai visuomenėje išsakomą pastabą, kad kelininkus kiekvienais metais žiema užklumpa netikėtai, jis teigė dėl to nepykstantis, bet turintis pastebėjimą, kad eismo dalyvius žiema taip pat užklumpa netikėtai.

„Jeigu matai, kad yra slidu, reikia pristabdyti gazą, o ne skubėti. Juo labiau kad ne per minutę nukrenta tas sniegas, o ir ledas ne per minutę atsiranda. Galima į darbą išvažiuoti 10-15 minučių anksčiau, numatant, kad taip bus, tada nereikės skubėti“, – savo mintimis dalinosi „Kauno švaros“ darbuotojas, kuris pripažino, kad šlapdriba ir plikledis – tikras galvos skausmas ne tik eismo dalyviams, bet ir kelininkams.

Naktį iškritus dideliam kiekiui sniego ar esant plikledžiui, kelininkai skuba padengti važiuojamąją kelio dangą druska, tačiau ankstyvą rytą į gatves išvažiavę žmonės dažnai iškarto nepastebi kelininkų triūso, nes naktį važiuojamosios dalies danga būna įšalusi, o druska pradeda veikti tik atsiradus automobilių padangų ir asfalto trinčiai.

„Kol mašinų judėjimas neprasideda, tol druska neveikia. Nebent išbersime tokį druskos kiekį, kad visų mašinos surūdys, kol nuvažiuos iki darbo“, – juokėsi kelininkas.

Problemos, su kuriomis susiduria kelininkai

„Gatvių, šaligatvių būklę ištisą parą stebi atsakingi darbuotojai, kurie vertina ir praneša apie padėtį. Kiek druskos išberiame, priklauso nuo sniego kiekio, oro bei važiuojamosios kelio dangos temperatūros. Vidutiniškai per parą yra išberiama apie 60-70 tonų šlapios druskos. Esant sudėtingesnėms sąlygoms, šis skaičius gali išaugti iki 120 ar net 180 tonų per naktį“, – apie gatvių priežiūrą kalbėjo bendrovės „Kauno švara“ Miesto valymo skyriaus vadovė Jolanta Beidokaitė.

Problemos, su kuriomis susiduria Kauno gatves barstantys kelininkai, yra susijusios ne tik su sudėtingomis oro sąlygomis, bet ir netinkamu automobilių parkavimu siauresnėse gatvėse ar skubėjimu kelyje.

„Labai norime paprašyti vairuotojų laikytis saugaus atstumo nuo specialios technikos, ypač beriančios druską ar smėlio druskos mišinį, taip pat „nenardyti“ prieš valančius sniegą ar beriančius druską automobilius“, – kalbėjo „Kauno švaros“ atstovė.