Vidaus sandoriai palikti galioti
Keleivių vežėjus pradžiugino gegužės 2-ąją Seimo priimtas sprendimas atmesti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl vidaus sandorių savivaldybėse. Tačiau galima manyti, kad prie šio klausimo dar bus sugrįžta.
Pasak J. Stolovickio, galimybė parinkti keleivių vežėjus dviem būdais: skelbiant konkursą arba sudarius vidaus sandorius, numatyta 2007-aisiais priimtame ES reglamente Nr. 1370. Didžioji dalis Lietuvos savivaldybių rinkosi pastarąjį kelią.
„Manėme, kad šioje srityje – viskas gerai, tačiau smulkieji vežėjai kreipėsi į teismus dėl neva pažeidžiamos konkurencijos. Teismai nesiryžo priimti galutinio sprendimo, tad kreipėsi į Konstitucinį teismą. 2015-aisiais Konstitucinis teismas konstatavo, kad savivaldybės gali sudaryti vidaus sandorius su vežėjais, tačiau tik tuo atveju, jei prieš tai skelbtame viešųjų pirkimų konkurse kitų kandidatų vežti keleivius neatsirado“.
„Linavos“ atstovas mano, jog vidaus sandoriai atitinka keleivinio transporto specifiką: savivaldybės sukūrė šias viešojo transporto įmones, investavo į jas, tad sunaikinti jas būtų neprotinga. „Šiuo metu savivaldybių įmonės negalėtų dalyvauti konkursuose lygiomis sąlygomis su privačiomis įmonėmis, kadangi neišvengiamai pralaimėtų. Visų pirma, visi jų veiklos duomenys yra pateikiami viešai. Be to, visus sandorius vykdydamos jos privalo laikyti viešųjų pirkimų įstatymo, kas didina sąnaudas. Dabartinės įmonės išlaiko ir infrastruktūrą, stotis, todėl ir čia jų sąnaudos yra didesnės“, – kalba J. Stolovickis.
Dabartinės keleivinio transporto įmonės dirba sąžiningai, moka oficialius atlyginimus vairuotojams, mokesčius valstybei. „Privačių vežėjų, kaip žinia, esama visokių. Matome, jog kontroliuojantys organai vis dar nesugeba užtikrinti sąžiningos konkurencijos. Šiame versle vis dar tebėra pernelyg daug šešėlio“, – aiškina J. Stolovickis.
Dar viena problema – savivaldybių skolos įmonėms. Iki šiol savivaldybės autobusų parkams skolingos apie 40 mln. eurų. „Dėl šios priežasties autobusų bei troleibusų parkai pasenę, daugiau sąnaudų reikia transporto priemonėms prižiūrėti. Tai neprisideda prie šių įmonių konkurencingumo. Manau, prieš skelbiant viešųjų pirkimų konkursus, savivaldybės turėtų grąžinti įmonėms skolas“, – sako J. Stolovickis.
Kaip rodo praktika, šiuo metu viešųjų pirkimų konkursus laimi įmonės, pasiūliusios mažiausią vežimo kainą. Pasak J. Stolovickio, kai kuriuose jų teikiamuose pasiūlymuose kaina – tiesiog nereali. „Akivaizdu, kad už tokią sumą vežėjai negalės vežti keleivių. Neužteks pinigų atlyginimams, degalams. Manau, išrinkdamos laimėtoją, savivaldybės turėtų tinkamai įvertinti ir atmesti pasiūlymus, kuriuose kainos – nerealiai mažos“.
J. Stolovickis mano, jog būsimai konkurencijai dabartinės įmonės turėtų pasirengti – jos turėtų būti privatizuotos. „Jei dabartinės įmonės nelaimėtų konkursų, jos bankrutuotų. Atsirastų daugybė bedarbių, o rinkoje veikiausiai įsivyrautų chaosas. Tokia situacija skaudžiai atsilieptų visuomenei. Jei numatyta skelbti konkursus keleiviams vežti, derėtų prieš tai parengti strateginį planą, kaip savivaldybių įmonės būtų pertvarkomos“, – mano J. Stolovickis.
Jo teigimu, vidaus sandoriai galioja visoje Europoje. Tiesioginės sutartys su vežėjais sudarytos Amsterdame, Briuselyje, Brno, Madride, Bergene, Insbruke, Milane ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Konkurencija su geležinkeliu
Pastaruoju metu keleivių vežėjams atsirado ir dar viena grėsmė – vadinamųjų „kombinuotųjų keleivių vežimų“ įteisinimas. Tai yra, „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų vežti keleivius ne tik traukiniais, bet ir autobusais.
„Leidimus kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugai teikti išduos Valstybinė kelių transporto inspekcija, kuri sujungiama su Valstybine geležinkelių inspekcija. Tačiau maršruto dalis, kuria keleiviai bus vežami keliais, neretai dubliuosis su vietinio susisiekimo maršrutais, kuriems leidimus išduoda savivaldybės. Tokiu būdu transportas bus naudojamas neoptimaliai“, – mano J. Stolovickis.
Jo teigimu, šiuo metu galiojančiuose geležinkelių ir kelių transporto sektorius reglamentuojančiuose teisės aktuose sąvokos „vietinio susisiekimo maršrutai“ skiriasi iš esmės: geležinkelių transporto vietinio susisiekimo maršrutai atitinka kelių transporto tolimojo susisiekimo maršrutus. „Čia pasireiškia dar vienas skirtumas: keleivių vežimas vietiniais maršrutais geležinkeliu yra dotuojamas, o keleivių vežimo paslauga tolimojo susisiekimo autobusais – ne. Manome, kad keleivių vežimui autobusais ir traukiniais turi būti užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos. Todėl būtina numatyti nuostolių kompensavimą ne tik vežėjams geležinkeliu, bet ir vežėjams, vežantiems keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais autobusais“, teigia J. Stolovickis.
Jo teigimu, antraip keleivių vežėjai autobusais vėlgi atsidurs nepavydėtinoje situacijoje ir bus priversti išgyventi nelygios konkurencijos sąlygomis.