Net penktadalis keliautojų (20 proc.) vis dar palieka savo keturkojį užrakintame automobilyje. Beje, jaunesni vairuotojai kur kas dažniau linkę palikti šunį ar katę transporto priemonėje, vyresni keliautojai tai daro kur kas atsargiau. Tokią situaciją parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktas Lietuvos visuomenės tyrimas.
Tiesa, net 36 proc. apklaustųjų atsakė niekada, net ir trumpam, nepaliekantys keturkojų užrakintų automobilyje.
Draudimo bendrovės “Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė stebisi vis dar gaju vairuotojų įpročiu palikti šunį ar katę automobilyje.
„Automobilis tikrai yra netinkama vieta gyvūnui palikti be priežiūros. Tai kelia pavojų ir augintiniui, ir automobiliui. Atrodytų, net ir trumpas laiko tarpas, kuomet keturkojis lieka vienas, gali sukelti grėsmę šuns ar katės sveikatai – automobilio viduje temperatūra pakyla labai greitai ir tai yra pavojinga gyvūnui. Kai lauko temperatūra – 30 °C ir automobilis stovi saulėkaitoje, temperatūra jo viduje siekia 34 °C. Po 10 minučių ji pakyla iki 37°C , po pusvalandžio – jau 46 °C, o tai jau gyvybei pavojinga temperatūra. Po valandos ji gali siekti net 56 °C. Tokiu atveju nepadeda net paliktas pravertas langas”, – įspėja V. Katilienė.
Be to, pasak jos, be priežiūros paliktas keturkojis gali pridaryti eibių – apgraužti automobilio vidaus įrangą, laidus, sėdynes. Nuobodžiaujantis augintinis prasimanys sau pramogų, laukdamas sugrįžtančio šeimininko. Taigi, palikus šunį automobilyje, galite juo nebepavažiuoti.
Savo ruožtu „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja dr. Brigita Zakarevičiūtė, atsakydama į klausimą, kokie negalavimai, susiję su keliavimu automobiliu, yra dažniausi, pabrėžia, kad dažniausias ir ypač pavojingas gyvybei yra perkaitimas arba šilumos smūgis.
„Tikriausiai daugumai yra girdėta situacija, kuomet gyvūnas perkaista paliktas įkaitusiame automobilyje, tačiau gyvūnas gali perkaisti ne tik stovinčiame, bet ir važiuojančiame automobilyje, kuomet dėl gedimų ar netinkamo sureguliavimo vėsus kondicionieriaus oras nepasiekia bagažinėje vežamo augintinio. Tiek vienu, tiek kitu atveju šilumos smūgis gali būti mirtinas“, – sako gydytoja dr. B. Zakarevičiūtė.
Pasak jos, taip pat dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimai, kuomet dėl supimo važiavimo metu gyvūną supykina, tačiau tai trumpalaikis negalavimas, kuris praeina savaime. Važiavimas ar kelionė automobiliu gali sukelti gyvūnui stresą ir elgsenos pasikeitimus, todėl prie važiavimo automobiliu gyvūną reikia pratinti palengva.
„Vis dar populiaru šunis vežti laikant juos ant kelių, leidžiant laisvai judėti po automobilio saloną. Žmonės nepasirūpina saugia gyvūno kelione ir neinvestuoja į saugos diržus, petnešas, vežimui pritaikytas transportines dėžes. Norėdami išvengti nelaimės autoįvykio metu mes naudojamės saugos diržais, mažus vaikus sodiname į saugias kėdutes. Tai kodėl šunį sodiname vaikui ant kelių ar leidžiame laisvai gulėti ant galinės sėdynės? Eismo įvykio metu gyvūnai supergalių neturi, jie negali patys pasirūpinti saugia kelione, tai mūsų atsakomybė“, – akcentuoja gydytoja dr. B. Zakarevičiūtė.
Ji pataria pratinti gyvūną keliauti pradedant nuo trumpo pabuvimo automobilyje, naudoti atpalaiduojančias ar raminamąsias priemones, kurias galima įsigyti veterinarijos klinikose.
Jei šunis vežame automobilio salone, būtina naudoti saugos diržą ir petnešas, kuriomis šuo yra prisegamas. Jei šuo mažas, jis gali keliauti transportinėje dėžėje salone, bet jis turi būti pritvirtintas saugos diržu. Didesnių veislių šunis rekomenduojama vežti bagažinėje tam pritaikytuose narvuose arba bagažinėje įrengiant apsaugines grotas.
Kates rekomenduojama vežti kelioniniuose krepšiuose arba transportavimo dėžėse, kurias taip pat būtina pritvirtinti saugos diržu.
Išsiruošus į ilgesnę kelionę su keturkoju draugu, ne ką mažiau svarbu pasirūpinti ir kitomis gerą augintinio savijautą užtikrinančiomis priemonėmis. Reikėtų turėti patogią gertuvę ar kompaktišką kelioninį dubenėlį, vėsinančių priemonių, pavyzdžiui, vėsinantį kilimėlį, liemenę ar antkaklį. Katėms ilgesnių kelionių metu svarbu parūpinti kraiko dėžę ir kraiką arba ekologiškus vienkartinius tualetus.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant 1 600 mūsų šalyje gyvenančių žmonių.