Susidūrimuose su gyvūnais yra nukentėję ir mūsų garsenybės. Antai vieną rugsėjo vakarą Seimo nario Vytenio Andriukaičio vairuojamas automobilis susidūrė su į kelią įšokusiu briedžiu. Po smūgio automobilis kelis kartus vertėsi ir buvo visiškai sudaužytas. Politikas buvo sužeistas, o žvėris žuvo. Jis pasakojo, kad per kelią bėgusį briedį pirmas kliudė priekyje važiavęs automobilis, tik tada žvėris šoko ant jo automobilio.
Matyt iki šiol akistatą su laukiniu gyvūnu mena ir kitados egzistavusios grupės „Yva“ lyderė Natalija Zvonkė, kai jos vairuojama „Mazda“ autostradoje Vilnius – Klaipėda susidūrė su šernu ir mirtinai jį suvažinėjo. O dainininkė Gintarė Karaliūnaitė vos išvengė žūties, kai jos draugo vairuojamas automobilis toje pačioje autostradoje ir beveik toje pačioje vietoje susidūrė su į kelią netikėtai išbėgusia... karve. Pranešimų apie susidūrimus su gyvūnais sulaukiama kone kasdien. Draudikai skaičiuoja, kad per savaitę įvyksta vidutiniškai dešimt avarijų, kurias sukelia į kelią išbėgę gyvūnai.
Migracija atvilioja ant kelio
Nors skelbiama, kad nuo 2000-ųjų iki šių metų apsauginėmis tinklo tvoromis atitverta apie pusšešto šimto kilometrų kelių, tačiau susidūrimų su laukiniais gyvūnais nemažėja. Matyt, patys gyvūnai tapo kur kas „drąsesni“ – jų jau nebegąsdina triukšmingi keliai. Be to, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius dar pastebi, jog didelę meškos paslaugą padaro ir žmonės, kurie nepaiso ant apsauginių tinklo tvorų vartų esančių raginimų, jog pervažiavus pro vartus, reikėtų juos uždaryti.
„Tai daug didesnė problema nei laisva gyvūnų migracija. Juk išėjęs pro tuos vartus laukinis gyvūnas blaškysis aptvertoje zonoje, nerasdamas išėjimo“, – problemą įvardija jis.
Kad avarija įvyktų, kartais netgi nereikia susidūrimo su žvėrimi. Neretai vairuotojui sukelia stresą, kai nežinia iš kur atsiradęs gyvūnas tiesiog perbėga kelią prieš pat mašiną. Vairuotojas sutrinka, nebegali suvaldyti automobilio ir nuslysta nuo kelio. Kiek ir kokių gyvūnų žūsta mūsų keliuose, tikslios statistikos nėra, juolab, kad į ją patenka tik stambūs gyvūnai, dėl kurių apgadinamos transporto priemonės ar žūsta žmonės. Dėl kokio nors suvažinėto zuikučio ar kito mažo žvėrelio niekas per daug sau nesuka galvos, jei automobilis liko sveikas.
Gamtininkai pastebėję, jog daugiausiai Lietuvos keliuose žūsta stirnų (draudikai skelbia, jog šie gyvūnai sukelia daugiausiai avarijų – apie 44 proc.), lapių, mangutų, kiškių. Susidūrimai su briedžiais yra retesni, nes tai yra atsargesnis gyvūnas, tačiau patiriami nuostoliai didžiausi – kartais po tokių susidūrimų net neapsimoka taisyti automobilio. Mažesnius nuostolius patiria vairuotojai susidūrę su šernais, šunimis, kiškiais, lapėmis, bebrais, paukščiais ar naminiais gyvūnais.
Beje, tokių susidūrimų neišvengiama net ir labiau išsivysčiusiose ar pavyzdinga vairavimo kultūra garsėjančiose šalyse. Antai vokiečiai skelbia, kad Vokietijoje po mašinų ratais kasmet žūsta ar sužalojama apie 100 tūkstančių stirnų, Suomijoje – maždaug 30 tūkstančių elnių
Kaip laukiniai gyvūnai atsiduria ant kelio? Gamtos specialistas S. Paltanavičius į šį klausimą atsakė retoriškai: „O kodėl žmonės per žvėrių namus tiek kelių pritiesė?“. Laukinės gamtos gyvenimo taisyklės liudija, jog žvėrys turi keliauti, ieškodami sau poros, maisto ar šiltesnio žiemos guolio, tinkamesnės vietos jaunikliams vesti, ir tai jie dažniausiai daro prieblandoje ar net tamsoje, kai prastas matomumas. Vasarą ir rudenį miškų gyventojams nemažai siaubo įvaro ir po miškus šmirinėjantys uogautojai ar grybautojai.
Gyvūnų migracija paprastai padidėja žiemos pabaigoje (kovo pabaiga – gegužės pradžia) ir rudens pradžioje (rugsėjis – lapkričio vidurys). Prasidėjus migracijos ir ypač poravimosi sezonui, žvėrys tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą ir gali atsirasti pačiose netikėčiausiose vietose.
Jeigu pamatėte priešais kelią kirtusį laukinį gyvūną, būtinai sulėtinkite automobilį ir įsitikinkite, ar jų nėra daugiau – žvėrys mėgsta migruoti ne vieni. Dažniausiai pasitaiko, jog jeigu kelią perbėga vienas šernas, netrukus vorele prabėga dar keli.
Gyvūnai – ne žmonės, su jais lengvai nesusitarsi ir jokiais signalais nesusišnekėsi. Gyvūnai nesupranta, kokiu greičiu važiuoja automobiliai ir net nesuvokia, kas tas automobilis apskritai yra, užklupti akinamų šviesų jie paprastai stovi ant kelio ar šalikelėje ir tikisi, kad mašina pasuks į šalį, o automobiliui priartėjus žvėris galiausiai pajunta, kad pavojus čia pat, ir ima bėgti keliu ar bando prabėgti pro pat kliūties priekį. Netgi būta atvejų, kai šviesomis pasignalizavus ant kelio stovėjusiam stambiausiam mūsų miškų gyvūnui – briedžiui – šis ne tik, kad neišsigando, bet, pajutęs agresiją, nesitraukė nuo kelio ir netgi puolė už jį patį gerokai mažesnį automobilį.
Kaip išvengti nelaimių
Kad susidūrimų įvyktų kuo mažiau, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vairuotojams, ypač važiuojant miškingomis vietovėmis, pataria sulėtinti greitį ir būti itin atidiems, sutelkti dėmesį į kelią, nekalbėti telefonu, nejunginėti radijo stočių, neužkandžiauti. Kuo kelias siauresnis, tuo greitis turėtų būti mažesnis – juk paprastai žvėrys iššoka iš kelkraščio.
Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, 2012 metų sausio 1 – gruodžio 16 d. Lietuvoje įvyko 1 237 eismo įvykiai – užvažiavimai ant gyvūno. Šiuose eismo įvykiuose buvo sužeisti 22 žmonės. (2011 metais – 1 193 įvykiai, kuriuose žuvo 1 žmogus, 10 sužeista). Pagal praėjusių metų mėnesius rekordininkas yra gegužė, kuomet buvo užregistruota 138 įvykiai, lapkritį – 130, o ramiausi mėnesiai buvo vasaris (63) ir sausis (68).
Daugiausiai susidūrimų su gyvūnais keliuose įvyksta: žiemą – nuo 7 iki 8 valandos ir nuo 16 iki 21 valandos; pavasarį – nuo 5 iki 7 valandos ir nuo 19 iki 24 valandos; vasarą – nuo 21 iki 2 valandos; rudenį – nuo 6 iki 7 valandos ir nuo 17 iki 23 valandos.
Apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys, paprastai įspėja kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“. Dažniausiai šie ženklai statomi miškingose vietovėse ir ypač ten, kur prasideda ir baigiasi apsauginės tinklo tvoros, nes būtent tose vietose žvėrys dažniausiai randa išėjimą į mišką, esantį kitoje kelio pusėje.
Žvėrių ant kelio gali pasitaikyti ne tik miškingose vietovėse, bet ir pievose, kur mėgsta ganytis stirnos. Gyvūną tamsoje, kai jie būna atsisukę į vairuotojo pusę, paprastai išduoda žybsintys judantys taškeliai – automobilio šviesą atspindinčios jo akys. Kitu atveju gyvūnai tampa matomi likus labai mažam atstumui iki jų, nes gyvūnų kailis, nepriklausomai nuo jo spalvos, tamsoje beveik susilieja su asfaltu ir neatspindi jokios šviesos. Tuomet gali išgelbėti tik labai greita reakcija ir mažas greitis.
Antai Vokietijos laukinių gyvūnų apsaugos organizacija ragina keliais per miškingas teritorijas prieblandoje automobiliams ir motociklams važiuoti ne didesniu kaip 60 – 80 km/val. greičiu. Pastebėjus eismo įvykį galintį sukelti žvėrį, būtina stabdyti, įjungti garso signalą ir tamsiu paros metu prigesinti tolimąsias šviesas, kad gyvūnai matytų, kur nubėgti nuo kelkraščio. Kad kelionė būtų saugesnė, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių vairuotojai jau seniai naudojasi paprastais ir labai primityviais dalykais – prie buferio ar kitoje atviroje vietoje tvirtinamais švilpukais, kurie pasiekus 50 km/val. greitį ima skleisti žmogui negirdimą, tačiau gyvūnams labai nemalonų aukšto dažnio ultragarsą. Toks daviklis, kainuojantis apie 35 Lt, vis dar kelia diskusijų dėl jo veiksmingumo. Manoma, kad jis efektyviausiai veikia tik prieš baltauodegius elnius, nes būtent šie gyvūnai jaučia jų skleidžiamus ultragarso signalus.
Vairavimo ekspertai dažniausiai pataria, kad iškilus susidūrimo pavojui su gyvūnu, nebandyti jo apvažiuoti. Daug vairuotojų žūsta ar patiria rimtus sužalojimus bandydami išvengti kaktomuša susidurti su kelyje netikėtai pasirodžiusiu žvėrimi. Kad ir koks mielas padaras tai bebūtų, neverta rizikuoti savo gyvybe ir sukti į griovį, nebent esate patyręs vairuotojas ir pasitikite savo įgūdžiais, kurie padės išvengti nelaimės.
Esant neišvengiamo susidūrimo pavojui, jau geriau numušti gyvūną ir taip padidinti savo galimybes išgyventi, nei rizikuoti nulėkti nuo kelio ar nesuvaldžius automobilio susidurti su priešais važiuojančiomis transporto priemonėmis. Šiuo atveju itin svarbu suspėti dar labiau sumažinti greitį. Jeigu vis dėl to numušėte žvėrį, pasistenkite nenulėkti nuo kelio.
Įvykus avarijai
Kelių eismo taisyklės numato, jog partrenkus didesnį žvėrį – stirną, šerną ir pan. – būtina kviesti policiją. Medžiojamieji žvėrys priklauso tam medžiotojų klubui ar būreliui, per kurio plotus eina kelias. Nuvažiavus iš įvykio vietos nieko neinformavus konstatuojama, kad buvo įvykdytas administracinis pažeidimas, o suvažinėtą žvėrį įsimetus į bagažinę – vagystė.
Apie susidūrimą su žvėrimi pranešus policijai, pareigūnai iš karto informuoja tame kelio ruože veikiančio medžiotojų būrelio narius. Pagal medžioklės taisykles, būtent medžiotojų būreliams priklauso utilizuoti žuvusius žvėris.
Apdaužytų automobilių savininkams avarijų nuostoliai atlyginami tik tais atvejais, jeigu automobilis buvo apdraustas kasko draudimu. Jei šiuo savanorišku draudimu automobilis neapdraustas, už pasekmes dažniausiai tenka mokėti pačiam.
Prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, kaip visų laukinių gyvūnų savininkės, galima tik teisme įrodžius, kad kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis ir panašiai. Už suvažinėtą laukinį gyvūną vairuotojui jokia atsakomybė netaikoma, jeigu jis neviršijo leistino važiavimo greičio, paisė kelio ženklų reikalavimų ir kitaip nenusižengė Kelių eismo taisyklių reikalavimams.