Dar trečiadienio vakarą vilniečių dėmesį pritraukė aikštelėje šalia Seimo į „gardą“ uždarytas automobilis, jie ėmė spėlioti, kas čia nutiko.
O tai – Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pasirinktas būdas atkreipti dėmesį į išgėrusių vairuotojų keliamą pavojų eismo saugumui. Raudonas „Volkswagen Golf“ buvo įkalintas tam, kad praeiviai ir vairuotojai susimąstytų apie galimas tokio elgesio pasekmes.
Kaip sako Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, vairuotojų elgesys šalyje keičiasi į gerą, tačiau tų, kurie prie vairo sėda apsvaigę, vis dar skaičiuojama tūkstančiais.
„Eismo saugumo situacija Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę, tačiau kalbėdami apie vairuotojus, apsvaigusius nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų, turime konstatuoti, kad per metus policija iš eismo eliminuoja vidutiniškai apie 10 000 tokių vairuotojų, kurie kelia pavojų aplinkinių gyvybei ir sveikatai“, – teigia V. Grašys.
Jis patikslina, kad šiais metais iš keturių dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusių asmenų, du buvo patys vairuotojai ir du tapo neblaivių vairuotojų aukomis.
Pareigūnas pasakoja, kad daug tokių vairuotojų sučiupti padeda ir neabejingi piliečiai, kurie apie įtartiną jų elgesį informuoja policiją.
„Susilaukiame nemažai pranešimų iš gyventojų, vairuotojų apie neadekvatų elgesį ir policija labai greitai reaguoja. Dažnai tokie pranešimai pasiteisina. Žmonių aktyvumas yra labai skatintinas ir tikrai didelė pagalba visiems mums, kurie norime saugiai dalyvauti eisme“, – priduria V. Grašys.
Pasak Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus Geniaus Lukošiaus, LTSA atliko gyventojų apklausą, kuri parodė, jog aplinkiniai yra linkę toleruoti neblaivaus asmens planus sėsti už vairo.
„Tyrimas neramina, kad 42 proc. apklaustųjų yra susidūrę su situacija, kai jų akivaizdoje, išgėręs vairuotojas sėdo už vairo ir išvažiavo. Dar labiau nuliūdino, kad 84 proc. vairuotojų, kurie vairavo išgėrę, pasakė, kad jų niekas nesustabdė. Tas rodo toleranciją tokiems vairuotojams. 9 iš 10 žmonių nebūtų linkę vakarėlio metu įsikišti ir turėti įtakos vairuotojo išvažiavimui“, – atliktos apklausos rezultatais dalijasi G. Lukošius.
Jis tikina, kad tokio reiškinio priežastys yra labai paprastos. Esminė – žmonės nenori gadintis santykių ir susipykti, todėl nedrįsta paprieštarauti išgėrusiam vairuotojui. Trečdalis nenori būti vakarėlio „teisuoliais“.
LTSA idėja – skleisti žinią, kad tokia tyla skatina nusikalsti, todėl ragina „nebūti bendrininkais“ ir paprotinti išgėrusius asmenis keliones atidėti, tačiau pasitaiko atvejų, kai girti vairuotojai būna paraginami taip elgtis.
„Pasimatė, kad nemaža dalis visuomenės ne tik nestabdo vairuotojo, kuris yra išgėręs, bet atitinkamai jį paskatina, padrąsina, o kas baisiausia – pasiūlo dar išgerti“, – tikina LTSA komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja. Eglė Kučinskaitė.
Ji sako, kad aplinkiniai girtus vairuotojus guodžia įvairiais pasakymais, tokiais kaip: „kad kelias nedulkėtų“, „policijos nėra“, „po gramą ant kilogramo“, „ kol važiuosi – išgaruos“ ir panašiai.
Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė primena, kad alkoholis iškreipia žmonių gebėjimą priimti teisingus sprendimus.
„Alkoholio vartojimas keičia suvokimą ir žmogui yra sunku įvertinti riziką ir ilgalaikes pasekmės. Daugeliu atveju žmogus, kuris yra neblaivus ir apsisprendžia vairuoti, sunkiai numato pasekmes, jis pasineria į akimirkos džiaugsmą, todėl vėliau gali įvykti tragedija“, – neblaivaus vairavimo priežastį įvardija L. Bagdonavičienė.
Ji priduria, kad visuomenė vengia spręsti šią problemą, vengia padėti žmogui susivokti aplinkoje, o tai lemia ir psichologinės priežastys.
„Žmonės baiminasi būti teisuoliais, skundikais. Baiminasi, kad vakarėlio metu gali pasikeisti emocija, todėl neužkerta kelio tragedijai, kuri gali įvykti. Svarbu paminėti, kad yra atsakomybės išsklaidymo efektas – kai esame kartu, manome, kad kažkas už mus išspręs problemą, deja, dažnu atveju, nei vienas tos problemos nesprendžia.
Taip pat galime patirti kognityvinį disonansą, tai reiškia, kad tarsi suprantame, kad tai yra blogai, bet mums yra nejauku tai pasakyti, todėl randame įvairiausių pasiteisinimų, kodėl mes nestabdome išgėrusio žmogaus“, – pasakoja L. Bagdonavičienė.
Anot jos, žmonės linkę komentuoti ir kritikuoti elgesį po įvykio, tačiau svarbu suprasti, kad turime numatyti galimas pasekmes ir sustabdyti netinkamą elgesį dar iki neigiamų jo pasekmių, tačiau dažnas nežino, kaip tai padaryti.
„Pirmiausia, svarbu įvertinti faktą, kad žmogus yra išgėręs, tada svarbu empatiškai pateikti informaciją su konkrečiais argumentais bei pasekmėmis, pavyzdžiui, pasakyti: „Aš matau, kad tu esi išgėręs ir, jeigu tu planuoji vairuoti, tavęs laukia avarija, mirtis, teisių praradimas. Man rūpi tu. Man rūpi tavo saugumas.“ Taip pat reikia pasiūlyti pagalbą grįžti į namus, galimybę apsistoti“, – pataria psichologė.