Pusė nusižengimų, anot Artūro (tikras vardas ir pavardė Delfi redakcijai žinomas), padaryta vienoje ir toje pačioje vietoje, tačiau skirtingomis datomis.
„Ar normali praktika, kad policija pranešimus siunčia už tokius senus laikotarpius, laukdama, kad kuo daugiau pažeidimų būtų padaryta? Jei pranešimą būčiau gavęs bent po mėnesio nuo nustatyto pirmo pažeidimo, tai būtų suveikusi kaip prevencija, kad turiu koreguoti vairavimo būdą. Dabar toks jausmas, kad policijai svarbu ne prevencija, o tai, kad kuo daugiau baudų surinkti“, – klausė klaipėdietis
Vyro teigimu, visi greičio viršijimai yra 10-20 km/h ribose, o pusė visų pažeidimų užfiksuoti Klaipėdoje, ties Mokyklos g. 18, toje vietoje, kur yra „perėjimas“ iš 70 į 50km/h.
„Nesuprantu, kam tiek ilgai laukti... Būtų užtekę pirmos baudos, tai po jos jau tik save galėtum kaltinti, kad vis viršiji greitį“, – portalui Delfi komentavo Artūras.
Netrukus vyras sumokėjo nuobaudas už administracinius nusižengimus – penkiolika nuobaudų, pritaikius pusę minimalios nuobaudos, buvo po 6 eurus, viena – 25 eurai; iš viso – 115 eurų.
Delfi pasiteiravo Lietuvos policijos, kokia yra nuobaudų už administracinius nusižengimus tvarka ir kodėl yra laukiama beveik dvejus metus.
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Jorūnė Liutkienė portalui Delfi pateikė atsakymus:
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Pareigūnai atlikdami tyrimus administracinių nusižengimų bylose jas tiria prioritetine tvarka, t. y. nuo pavojingiausių užfiksuotų administracinių nusižengimų. ANK 611 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti procesiniai terminai, per kuriuos paprastai turi būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiriant administracinius nusižengimus, numatytus ANK 611 straipsnio 1 dalyje.
Paminėtina, kad šešiasdešimt kalendorinių dienų terminas taikomas dėl tų administracinių nusižengimų, dėl kurių nereikia atlikti jokio tyrimo, t. y. kai visi būtini duomenys gaunami iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Tačiau ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatyta ir išimtis, kad šešiasdešimt kalendorinių dienų terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas.
Kai yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas, kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos asmeniui savo noru sumokėti baudą.
Jei asmeniui administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas nutarimas, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos“, – teigiama Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Jorūnės Liutkienės pateiktame atsakyme.
Nuobauda kaip prevencija?
Pasiteiravus, ar nuobauda, jei ji būtų atsiųsta anksčiau, o ne vienu metu su visomis kitomis, galėtų būti kaip prevencinė priemonė keisti vairavimo įpročius, J. Liutkienė atsakė: „Įstatyme nėra numatytų lengvatų Jūsų nurodytu atveju, nuobaudos yra skiriamos už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą atskirai. Vairuotojai visur ir visada turi laikytis KET!
Kelių eismo taisyklių 127 punkte aiškiai apibrėžta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą“.
