Senus, nebenaudojamus akumuliatorius būtina sutvarkyti pagal griežtus reikalavimus – reikalingos žinios, kaip dirbti su pavojingomis medžiagomis, specialios patalpos ir žinios, kaip dirbti su pavojingomis medžiagomis. Tačiau vis dar pasitaiko tokių žmonių, kurie nusispjovę į pavojų sveikatai, tokių reikalavimų nepaiso ir patys ardo senus akumuliatorius.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Ela Gurina sako, kad akumuliatoriuose naudojamas švinas ir sieros rūgšties tirpalas yra labai pavojingos medžiagos, galinčios sukelti įvairius sveikatos sutrikimus.
Švinas yra sunkusis metalas, laikoma pirmos pavojingumo klasės elementu. Jis gali patekti į organizmą tiek garų pavidalu per kvėpavimo takus, tiek kaip dulkės - per virškinimo traktą.
Švinas labai minkštas metalas, todėl, anot E. Gurinos, jo dulkės liečiant nusėda odos paviršiuje. Nesilaikant higienos normų ir darbo saugos reikalavimų, švino dulkės patenka į virškinimo traktą. Jei žmogus, lietęs šviną, nenusiplauna rankų, šis pavojingas metalas gali į organizmą patekti su paliestu maistu, o rūkančių žmonių organizme – pirštais palietus cigaretę, kurią deda į burną. Švinas sunkiai nusiplauna nuo odos, norint jo dulkes pašalinti, reikia imtis specialių priemonių.
Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia. Visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė pasakoja, kad šis metalas kaupiasi mūsų organizmuose, - tiek kauluose, tiek vidaus organuose. Laikui bėgant iš organizmo savaime pasišalina tik dalis švino. Bėgant metams susikaupęs švinas gali sukelti nervų sistemos sutrikimus, apsinuodijusį gali kamuoti nemiga, galvos skausmai, padidėjęs nervingumas, o ant dantų gali susiformuoti gelsvų apnašų sankaupa, kuri rodo, kad yra apsinuodyta švinu.
Nudegimai ir lėtinės ligos
Taip pat labai pavojinga yra ir sieros rūgštis, kuri taip pat yra naudojama akumuliatorių gamyboje. Kaip sako E.Gurina, koncentruota sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Jei patenka ant žmogaus odos, gali smarkiai nudeginti. Taip pat nudegina ir burnos ar akių gleivinę. Išgėrus sieros rūgšties, žmogus smarkiai apsinuodys, o taip pat nusidegins burnos gleivinę, dėl ko pasekmes jaus visą gyvenimą.
Sieros rūgštis taip pat garuoja, jos garai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą). Garai, veikdami kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti jos nykimą. Kvėpuojant sieros rūgšties garais, nosies pertvara gali suirti, taip pat gali kilti balso stygų, trachėjos uždegimai, gali išsivystyti bronchinės astmos požymiai, gal būti pakenkti dantys.
Specialistė sako, jog elektrolitą išpylus tiesiog ant žemės, jis pirmiausia išdegins visą augmeniją toje vietoje, kur buvo išpiltas. Po to sieros rūgšties tirpalas gali patekti į gruntinius vandenis ir su jais gali atkeliauti ir vandens telkinius, kur gali išnuodyti augalus bei gyvūniją.
„Reikia paisyti ne tik savo ekonominių interesų, bet ir galvoti apie ateinančią kartą ir apie gamtos išsaugojimą“, - sako E.Gurina.
Galima uždirbti
Senus akumuliatorius svarbu ne tik patiems neardyti, bet ir nemėtyti jų pamiškėse ar į buitinių šiukšlių konteinerį. Už tokį veiksmą aplinkosaugininkai gali teršėją nubausti bauda, kurios dydis gali siekti net 400 litų. Tad rekomenduotina seną akumuliatorių pristatyti perdirbėjams, kurie, atsižvelgdami į svorį, už akumuliatorių gali sumokėti arba suteikti nuolaidą įsigyjant kitą akumuliatorių. Pas atliekų tvarkytojus pakliuvusios medžiagos vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Beveik visos medžiagos, iš kurių pagamintas akumuliatorius, yra perdirbamos ir panaudojamos dar kartą – skalbimo miltelių, trąšų gamybai ir kitiems gaminiams.
Akumuliatorius priima ir prekybininkai ar importuotojai.