Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika sako, kad sudėtingiausia šios savaitės diena buvo antradienis, tačiau siurprizų gali būti ir kitomis savaitės dienomis.
„Artimiausiu metu lijundra labiausiai tikėtina pietiniuose šalies rajonuose. Tuo metu likusioje Lietuvoje, lijundrą keis sniegas. Didžiausia sniego porcija turėtų kliūti šiaurės ir šiaurės rytiniams rajonams“, – sako G. Valaika.
Jis pažymi, kad artimiausiu metu didelio šalčio tikėtis nevertėtų, nes debesuotas dangus neleidžia temperatūrai stipriai kristi. Anot, G. Valaikos, būtent dėl didelio debesuotumo lapkritis ir gruodis yra niūriausi mėnesiai.
„Paskutinį kartą saulę visoje Lietuvoje buvo galima išvysti lapkričio 20 dieną, tad niūrus periodas nėra trumpas“, – pažymi G. Valaika.
Nelaimių padaugėja kartais
Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius sako, kad permainingi orai sukelia daug nepatogumų vairuotojams ir pėstiesiems. Esant žiemiškiems krituliams ar susiformavus plikledžiui, pasak draudimo bendrovės atstovo, traumų ir eismo įvykių tikimybė išauga ne procentais, o kartais.
„Eismo dalyviai ne visuomet tinkamai įvertina oro sąlygas. Matydami krintantį sniegą suvokiame, kad gali būti slidu, tačiau dar pavojingiau, jei kritulių nematome. Todėl prieš kiekvieną kelionę derėtų įsitikinti, ar keliauti saugu. Taip pat, žiemą vertėtų neskubėti, planuotis keliones su laiko atsarga. Visa tai galioja tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems“, – sako A. Gasparavičius.
Jis primena, kad bene sudėtingiausia situacija būna, kai dieną temperatūra persirita į teigiamą pusę, o vakare arba anksti iš ryto – termometro stulpelis nukrinta žemiau nulio. Esant tokiems temperatūrų pokyčiams ima formuotis plikledis, kurį sudėtinga pamatyti plika akimi.
„Esant tokioms oro sąlygoms, pavojingiausios vietos yra kiemai, stovėjimo aikštelės ir gatvės, kuriomis pravažiuoja mažai automobilių. Tačiau didesnės koncentracijos reikia tikrai ne tik paminėtose vietose. Važiuodami žiemą rinkitės ne maksimalų leistiną, o saugų greitį, venkite kelionių keliais, kuriais niekada nėra tekę važiuoti. Vairuodami neužsiimkite pašaline veikla“, – vardija A. Gasparavičius.
Jis akcentuoja, kad prieš kelionę derėtų įsitikinti, ar automobiliu važiuoti saugu: ar dega visi automobilio žibintai, tinkamai dirba valytuvai, pakanka langų skysčio.
„Užmirškite, kaip vairavote vasarą. Esant žiemiškoms oro sąlygoms stabdymo kelias yra ilgesnis, todėl prieš atlikdami manevrą įsitikinkite, ar nesukelsite pavojaus aplinkiniams. Prieš persirikiuodami į kitą eismo juostą, kitus vairuotojus iš anksto informuokite apie savo manevrą parodydami posūkio signalą. Svarbu prisiminti, kad vairuotojai turi skirtingus įgūdžius“, – sako A. Gasparavičius.
Laiko planavimas – žiemą ypatingai svarbus
Saugaus vairavimo instruktorius, buvęs lenktynininkas Rokas Markevičius pažymi, kad didžiausia problema yra laiko planavimo stoka. Anot jo, būtų kur kas mažiau eismo įvykių slidžiuose keliuose, jeigu žmonės atsakingai planuotų savo laiką ir mažiau neskubėtų. Lenktynininkas sako, kad šaltuoju metų laiku jau iš vakaro reiktų numatyti laiko automobilio paruošimui ryte, nes greičiausiai reiks valyti sniegą, gramdyti apledėjusį stiklą, tad laiko tikrai reiks daugiau nei kitais metų laikais, kai šių rūpesčių nebūna.
„Yra dalis vairuotojų, kurie per daug pasitiki savo automobiliu arba galvoja, kad naujos padangos juos nuo visko apsaugos. Automobiliuose sumontuotos saugumo sistemos, vadinamieji asistentai, tikrai padeda kelionių metu, bet vairuotojas vis tiek turi įvertinti situaciją, pasirinkti saugų greitį. Tik tokiu atveju saugumo sistemos tinkamai atliks savo užduotis“, – sako R. Markevičius.
Svarbu tolygūs veiksmai
Pasak pašnekovo, saugus greitis priklauso nuo oro sąlygų, o tinkamiausia yra įsivaizduoti, kiek laiko prireiktų sustoti kelyje netikėtai atsiradus kliūčiai. Saugaus vairavimo instruktorius sako, kad reikėtų įsivertinti, kiek laiko užtektų įvertinti situacijai ir sureaguoti. Tai nėra paprasta, todėl, kaip sako jis, geriausia važiuoti lėčiau nei leidžia galimybės.
„Saugioms kelionėms įtaką turi ne tiek vairavimo patirtis, kiek situacijos vertinimas. Net ir patyrę vairuotojai kartais pervertina savo galimybes. Reikėtų vengti staigių judesių, nes tai provokuoja automobilio paslydimą. Posūkio metu reikėtų palaikyti tolygų greitį, šios taisyklės nesilaikymas ypatingai jaučiasi esant slidžiai dangai. Stabdyti prieš posūkį reikia tiesiu vairu, posūkį įveikti tolygiu greičiu ir greitėti tik pabaigus posūkio manevrą. Taip automobilio padangos patirs tik šoninę apkrovą, nesisumuos su išilgine apkrovos jėga“, – dėmesį atkreipia vairavimo instruktorius.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad važiuojant rajoniniais keliais, kuriuose dažniau yra provėžų, vertėtų gerai pagalvoti, ar tikrai lenkti kitą automobilį yra saugu. Pasak pašnekovo, bene daugiausiai skaudžių susidūrimų žiemą ir įvyksta dėl išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, o provėžos sumažina sukibimą.
Ką daryti slystant automobiliui?
Ypatingai skaudžios nelaimės įvyksta susidūrus su visureigiais. Kalbėdamas apie šio tipo transporto priemones, R. Markevičius pažymi, kad saikingai spaudžiant greičio pedalą, visais ratais varomas automobilis turi mažiau šansų slysti greitėjant. Tačiau, anot jo, tokiems automobiliams būna sunkiau sustoti, nes keturi varomieji ratai padeda lengviau įsibėgėti, dvi varančiosios ašys suteikia automobiliui daugiau svorio, todėl ir stabdymo procesas ilgesnis.
„Saugiausias automobilis žiemai, greičiausiai būtų varomas priekiniais ratais, o sudėtingiausiai valdomas – varomas galu. Ir ne tik kalbant apie saugumą, bet ir iš praktinės pusės – galu varomą automobilį sunkiau priparkuoti nuo sniego nevalytame kieme“, – pastebėjimu dalijasi saugaus vairavimo ekspertas.
Net ir didelę patirtį turintiems vairuotojams būtų sudėtinga žodžiu nupasakoti, kaip elgtis situacijoje, kai automobilis staiga pradeda slysti. Anot R. Markevičiaus, tokioje situacijoje padeda ne teorija, o praktiniai įgūdžiai, kuriuos rekomenduojama atnaujinti.
„Teoriškai paaiškinti kaip žiema suvaldyti paslydusį automobilį yra tas pats, kaip teoriškai paaiškinti dviračio vairavimą. Daug kartų nepabandžius, refleksai neatsiranda, o teoriniai patarimai neturi realios prasmės. Tiesiog nebus pakankamai laiko šiais patarimais pasinaudoti. Įgūdžiai atsiranda ir lavinami praktiniuose užsiėmimuose. Net laikant teorijos egzaminą B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti yra klausimas, ką daryti slystant automobiliui. Skirtumas tas, kad atsakymui į klausimą duodama minutė, o realiame gyvenime sprendimą reikia priimti žaibiškai. Tam, kad slydimo metu vairuotojas greitai priimtų tinkamus sprendimus, reikia praktikos, dėl to ir yra siūlomi saugaus vairavimo užsiėmimai, kurių tikslas ne kiek papramogauti, bet ir įgauti įgūdžių“, – dėmesį atkreipia R. Markevičius.