Tyrimas: kelyje patyrė savo kailiu – kodėl elektromobilio beveik niekada nepavyksta įkrauti taip greitai, kaip nurodo gamintojas?

Elektromobilių vairuotojams, keliaujantiems per didžiąją Vajomingo valstiją, maisto prekių parduotuvė „Smith’s“ Rok Springse yra tikra oazė. Ji įsikūrusi prie pat I-80 greitkelio, kitoje gatvės pusėje yra „Petco“, o joje – šeši elektros lizdai, žadantys išsekusį akumuliatorių įkrauti net 350 kilovatų sparta. Tokiu tempu „Tesla Model 3“ akumuliatorius iš tuščio tapti pilnas galėtų per tiek laiko, kiek reikia užsukti į tualetą ir pakeliui nusipirkti „Snickers“.

Tačiau kai praėjusį mėnesį šiaip ne taip pasiekiau įkrovimo stotelę („Rivian R1S“ automobiliu, kuriame kartu susispaudę važiavo du vaikai ir šuo), 350 kW sparta pasirodė esanti miražas. „Rivian“ visureigis geriausiu atveju gali būti įkraunamas 220 kW sparta, o Rok Springso įkroviklis pajėgė krauti tik 50 kW. Po vieno sustojimo mūsų kruopščiai suplanuota septynių valandų kelionė pailgėjo dviem valandomis.

Tai nėra specifinė Vajomingo ar „Rivian“ problema. Pasak „Stable Auto“, kuri padeda tinklams nuspręsti, kur statyti naują infrastruktūrą, JAV viešosiose įkrovimo stotelėse, kuriose žadama 100 kW ar didesnė įkrovimo sparta, 2022 m. reali vidutinė sparta tesiekė 52 kW. Dėl tokio atotrūkio, kuris iš esmės atspindi akumuliatorių galios ypatumus, daugeliui JAV elektromobilių vairuotojų belieka spėlioti – kada, kodėl ir kaip smarkiai bus apribota žadėta įkrovimo sparta.