Visų antra, kokia prasmė lyginti Darjušą su Kšyštofu? Žaidžia abu gerai, vieną dieną labiau sekasi vienam, kitą dieną kitam. Išoriškai – beveik neatskiriami, gimę ant tos pačios platformos (automobiliai, žinoma), skiriasi tik nežymios detalės. O kaip bėgti, kada mesti, kur kamuolį perduoti galiausiai už juos nusprendžia treneris. Arba mūsų atveju – vairuotojas.
Prisipažinsiu, pirmųjų mano derinių „Kadjar“ nesuprato. Mieste jungdama pirmas pavaras automatinė 6 laipsnių dviejų sankabų EDC dėžė elgėsi agresyviai ir vis bandė skriausti 1,5 litro darbinio tūrio 110 AG dyzelinį motorą, priversdama jį suktis beveik iki 3 tūkst. apsukų. Bandžiau paklausti, kokiu tikslu ji taip elgiasi, nes dinamika aukštesniuose sūkiuose niekuo nesiskyrė ir nuo esančios prie 2 tūkst., tačiau, lyg Jasikevičius jaunystėje aikštelėje, „Kadjar“ siautė ant asfalto toliau ir niekaip nepasiaiškino.
Tiesa, nuo trečios pavaros toks elgesys liaudavosi, tačiau ties kiekviena sankryža – vėl viskas iš pradžių.
Nepadėdavo net kaskart švelnesnis akceleratoriaus spaudimas: ar stipriai, ar lengvai – vis tiek kažkodėl motoras iki kitos pavaros sukosi gerokai ilgiau nei norėjosi (maksimalus 250 Nm sukimo momentas pasiekiamas prie 1750 apsukų). Daug triukšmo ir mažai efektyvumo.
Kamštyje riedant 20-30 km/val. „Kadjar“ taip pat buvo įsitikinęs, jog aš noriu tai daryti pirma pavara. Todėl nesu tikras, kas labiau patiko į mane spoksojusiems spūsties kaimynams: gera išvaizda ar plati gerklė (automobilio, žinoma).
Teko paimti minutės pertraukėlę degalinėje. Po jos reikalai gerokai pasitaisė – nežinau, ar dėl to, kad išvažiavome iš miesto, ar kad automobilis negali susikaupti, kai yra alkanas. Užmiestyje „Kadjar“ pažėrė teigiamų emocijų it Mačiulis tritaškių Europos čempionate: ir dinamikos užtenka (nebent mažytis Lewisas Hamiltonas glūdi jumyse), ir salone triukšmai nevargina, ir variklio santykiai su pavarų dėže grįžo į romantikos etapą – vien tik rūpestis vienas kitu.
Labiausiai džiugino „Intence“ modifikacijos salono įranga: odos apdaila tiek sėdynėse, tiek prietaisų skydelyje leido jaustis lyg solidesnės klasės automobilyje. Kol akys neužkliūdavo už pavartų svirties apipavidalinimo. „C'est quoi ça? (kaip galima šitiek pasistengti dėl viso salono komforto ir palikti tokią vieną kliurką – apytiksl. vert.)“, – bliovė mano širdis, kai vizualinės estetikos medumi ją pamaitinusios akys vis sugrūsdavo tą šaukštą deguto vienu žvilgtelėjimu į plastmasę aplink pavarų svirtį.
Atskiro pagyrimo verta „R-Link 2“ multimedijos sistema su centrinėje konsolėje įmontuotu 7 colių lietimui jautriu ekranu: visus parametrus galima susireguliuoti vienoje vietoje, daug pramoginių funkcijų, valdymas – patogus. Gal tik navigacijos mygtukai galėtų būti didesni: pasiklydęs Pašilaičiuose vairuotojas tikrai bus priverstas sustoti, o ne mėginti važiuodamas parašyti Perkūnkiemio ir Linksmakiemio gatvių sankryžos adresą. Tačiau tokiu būdu „Renault“ tik rūpinasi visų mūsų saugumu – nerašinėkite ilgų tekstų vairuodami.
Po neprailgusios kelionės greitkeliu ir autostrada, pasiekus kitą Lietuvos miestą baigėsi džiaugsmų etapas ir vėl prasidėjo rūpesčiai. Jau susikaupiau nebekreipti dėmesio į pirmas dvi pavaras, kai visu netikėtumu man smogė gyvūnų teisės. Taip, mieloji „Renault“, kodėl būdama tokia ekologiška (apie tai – teksto pabaigoje) nesirūpini jomis?
Gerokai išlenktas variklio dangtis aukštai iškyla šonuose ir kartu su plačiais veidrodėliais (kurie, beje, atlikdami savo funkciją yra tiesiog puikūs) tiek kairėje, tiek dešinėje suformuoja „Bermudų trikampius“, kuriuose sankryžose dingsta nedideli žvėreliai. Mano atveju, tai buvo kilmingasis jorkšyras arba kažkoks kitas šiurkščiaplaukis velnias – „Bermudų trikampio“ įtraukto vargšo aš nepamačiau, o jis ryžtingai šovė į pėščiųjų perėją kaip tik tuo metu, kai sukau į sankryžą. Laimei, kilmingojo nesulaikiusios šeimininkės riksmas sugebėjo praskrosti šiaip jau tikrai neprastą „Kadjar“ garso izoliaciją ir sustoti spėjau.
Išgyvenęs „Jorkšyro testo“ stresą ir gerai išsimiegojęs kitą dieną atradau daugiau naujojo „Kadjar“ privalumų. Būtų sunku jį apkaltinti nepraktiškumu ar nepatogumu. Ir jis tikrai gali taikyti į šeimos automobilių segmentą, bet su sąlyga, kad ta šeima yra mažesnė nei Sabonio. Gerokai mažesnė. Bent dviem vaikais mažesnė, o geriau – trimis.
Ant galinės sėdynės įtaisius specialią kūdikio kėdutę lieka vietos tik vieno žmogaus komfortiškam sėdėjimui. Žinoma, tas žmogus galės būti nors ir pats minėtasis Sabonis – erdvės pakaks visomis kryptimis. Bagažinės talpa – 472 litrai – pakankama būtent mažos šeimos kelionėms. Didesnis lagaminas, vasarinis vaiko vežimėlis („sportinukas“), sulankstyta kūdikio lovelė ir keletas kuprinių – tiek kelioninės mantos mūsų testo metu tilpo į „Kadjar“ galą.
Jo bagažinė labiau tinka apsipirkimui maisto ir nemaisto prekėmis kokiam mėnesiui (įvairiai pertvarkomos bagažinės grindys parduotuvės krepšius leis pasidėti taip, kad greitame posūkyje skalbimo milteliai neišskrietų būtinai kartu su dešimčia kiaušinių). Tai pačiai, nedidelei šeimai.
O apsipirkus labai patiks „Renault“ laisvų rankų kortelė. Grakštus raktas-kortelė iš esmės gali niekada nepalikti jūsų kišenės – priėjus prie automobilio šis atpažįsta raktą ir atrakinimui pakanka spustelėti mygtuką ant durelių rankenėlės. Patogu, kai rankose sunkūs krepšiai, kurių nesinori padėti ant šlapio grindinio. Vėliau automobilį taip pat užvesite be rakto – pakaks paspausti „Start/Stop“ mygtuką.
Tačiau bagažinės dangčio atidarymui pritrūko dar vieno evoliucijos laiptelio. Kaip matote vaizdo medžiagoje, pati ji neatsidarys – nepadeda nei dabar pasaulyje žaibiškai populiarėjantis šokis „piešk tiesą liniją koja po bamperiu“, nei kokie kiti burtai. Čia teks taip pat spustelėti mygtuką, tačiau jis yra gerokai nepatogiau pasiekiamoje vietoje nei durelių atveju.
Gamintojas nurodo, kad vidutinės dyzelino sąnaudos šimtui kilometrų siekia 3,9 litro, tačiau mūsų testuotas automobilis beveik 900 kilometrų sukorė naudodamas vidutiniškai 5,5 litro. Verta pažymėti, kad liūto dalis kilometražo buvo pasiekta greitkeliu arba autostrada, ir kad tokios sąnaudos turėtų tenkinti bet ką, kas nėra žaliavalgis.
Lietuvos rinkoje šio automobilio kaina prasideda nuo 17 tūkst. 360 eurų bazinės „Life“ versijos su benzininiu 1,2 litro 130 AG varikliu. Mūsų bandytas „Kadjar Intens“ variantas su 1,5 dyzeliniu 110 AG motoru kainuoja nuo 25 tūkst. 430 eurų.
Labiausiai patiko: Vaizdas: tiek viduje, tiek išorėje.
Labiausiai nepatiko: Pavarų dėžės darbas važiuojant nedideliu greičiu.
Pastabos pabaigai:
1. Mūsų testuotas „Renault Kadjar“ kartais yra linkęs iš vairuotojo perimti trenerio pareigas. Po kiekvienos jūsų kelionės, nesvarbu – trumpa ar ilga ji bus, borto kompiuteris pateiks ekologiško vairavimo analizę: ar efektyviai naudojate inercijos jėgą, ar neaukojate ekonomiškumo didelio pagreitėjimo vardan ir pan. Patiks, jeigu esate „eko“ žmogus.
2. „Easy Park Assist“ sistema su atstumo jutikliais ne tik automobilio gale bei priekyje, bet ir šonuose, Aklosios zonos stebėjimo sistema (BSW), įspėjanti apie iš šonų lenkiančius automobilius, ir apie nukrypimą nuo eismo juostos garsiniu signalu įspėjanti sistema (LDW): jeigu galite jas turėti šiame automobilyje, turėkite.
