Tad nenuostabu, kad ir mes jau ilgiau nei metus tęsiame reportažus iš pačio karščiausio pardavimų taško – mažųjų SUV modeliukų testų seriją. Ir šįkart, dar neatėjus alinančiam vasaros saulės knebinėjimui (o taip, vieni kalambūrai!), „čiupinėjome“ vieno masiškiausių gamintojų „Volkswagen“ kūrinį „T-Roc“ – mažiausiąjį „Tiguan“ ir „Touareg“ SUV modelių giminaitį, kol dar nepasirodė nykštukas „T-Cross“.
Sėkmės kepykla
Kad vokiečių koncernas moka talentingai žongliruoti platformomis – ne naujiena. Tad ir „T-Roc“, sukurtas MQB architektūros, pagimdžiusios visą kompaktiško dydžio „Volkswagen Group“ sėkmingai parduodamų modelių armadą, pagrindu, neabejotinai pasmerktas solidžiai papildyti „Volkswagen“ piniginę kaštų ir pardavimo kainų santykio šviesoje. „T-Roc“ kaina mūsų šalyje startuoja nuo 18 765 eurų už modelį su vieno litro darbinio tūrio tricilindriu 115 AG varikliu ir 6 pavarų mechanine greičių dėže, o daugiausiai – jau 32 342 eurų – prašoma už „T-Roc Sport“, kuriame sumontuotas dviejų litrų turbodyzelinė 150 AG jėgainė, dviejų sankabų septynių laipsnių automatinė pavarų dėžė ir visų varomų ratų sistema.
Nemažai, už mažylį krosoverį. O dar derėtų nepamiršti ir papildomos įrangos galimybių, pareikalaujančių leidimo lįsti į piniginę dar giliau. Štai mūsų bandytas krosoveris, aprūpintas dviejų litrų turbobenzininiu TSI varikliu, generuojančiu 190 AG galią bei 320 Nm sukimo momentą, 7 laipsnių DSG „automatu“, 4MOTION visų varomų ratų sistema, pasiprašo 31 536 eurų, o pridėjus dar keletą mažmožių siekia visų 33 427 Europos pinigų įvertinimo. Yra apie ką pagalvoti.
Tačiau pirmieji pardavimų skaičiai rodo, kad „Volkswagen“ pagalvojo apie viską.
Preciziška tvarka
„T-Roc“ – akivaizdžiai yra dar vienas „Volkswagen“ kūrinys: atpažįstamos plačios radiatoriaus grotelės, tiek priekiniai, tiek galiniai žibintai, durelių stilizacija ir visas interjeras leidžia akimirksniu atspėti, kas šio automobilio gamintojas, net nepaisant kiek neįprastai nukirsto kėbulo galo.
Dydžiu krosoveris taiko į klasės standartus: 4330 mm ilgio, 1819 mm pločio, 2603 mm atstumas tarp ašių. Vokiškas SUV vizualiai atrodo neaukštas (1501 mm), tačiau prošvaisa (161 mm) čia logiškai paaukota dinamiškesnės išvaizdos vardan.
Be to, norintys vis tiek gali jį rinktis su visų varomų ratų sistema 4MOTION, o ir variklių pasiūla leidžia kiekvienam taikyti pagal poreikius: siūlomų benzininių agregatų galia siekia nuo 115 iki 190 AG, o dyzelinių – nuo 115 iki 150 AG. Pavarų dėžės: šešių laipsnių mechaninės arba septynių pakopų automatinės. Už papildomą 1191 euro mokestį galima užsakyti aktyvią pakabą, kurios amortizatoriai prisitaiko prie važiavimo sąlygų.
Būtų vedlys, jei...
Suprantamas privalumas prieš tradicinį hečbeką – aukštesnė sėdėsena ir geresnis matomumas bei didesnės erdvės pojūtis. O salone – ta pati preciziška ergonomika, 8 colių įstrižainės centrinis ekranas su aiškiai valdoma multimedijos sistema ir atpažįstama prietaisų „dėlionė“. Tiesiog pavyzdingas ir klasikinis interjeras, prie nieko neprikibsi, nebent medžiagų kokybės – pasižiūrėjus į galutinę automobilio kainą norisi mažiau kietų plastikų lyg „Polo“.
Už papildomą mokestį (761 eur) galima gauti „Discover Media“ informacinę ir pramogų sistemą su navigacija, o pridėjus dar 356 eurus (arba pasirinkus aukščiausią įrangos lygį) – skaitmeninį 10,3 colio prietaisų skydelį priešais vairuotojo akis. Šis pasirinkimas yra neabejotinai vertas jo kainos: puiki grafika ir sklandus veikimas. Virtualus prietaisų skydelis, didelis centrinis ekranas su visiškai šiuolaikiška multimedija ir pirštams priartėjus gražiai išnyrančiomis parinktimis – štai tokie dalykai šiuolaikiško automobilio interjere džiugina, štai dėl tokios ateities mes kovojome/mokėjome didelius pinigus.
Salonas praktiškas važiuojantiems priekyje: du USB lizdai, pakankamai vietos smulkmenoms ir skirtingo dydžio tarai, tačiau gale sėdintiesiems smulkmeniško patogumo mažiau. Panašu, kad kol kas vokiečiai tokio dydžio automobilius orientuoja dviems.
Automobilis važiuoja be priekaištų: vairas, pakaba, variklis, pavarų dėžė – viskas sujungta į puikiai veikiantį derinį, kuris tinkamas išpildyti lūkesčius tiek komforto, tiek sportiškumo poreikiuose. Kintamo perdavimo laipsnio vairo stiprintuvo sistema perduoda „skaidraus“ ir lengvo valdymo pojūtį, posūkiuose „T-Roc“ stabilus it uola, o tiek akceleracija, tiek stabdymas preciziški.
Dvilitris variklis gana ištroškęs – mūsų bandymo metu dar spaudė šaltukas (sunku ir prisiminti dabar tokį dalyką, ar ne? Bet tai nebuvo taip jau seniai) ir jis vidutiniškai vartojo beveik 9 litrus benzino šimtui kilometrų, pora litrų viršydamas gamintojo deklaraciją, bet kompanijoje su 4MOTION sistema ir automatine dviejų sankabų pavarų dėže yra turbūt geriausias derinys eksploatavimo Lietuvoje sąlygoms. Arba, tiesiog vienas iš smagesnių tiems vairuotojams, kuriems automobilis nėra gidas nuo taško A į tašką G.
Švelniai veikianti pakaba tik pabrėžia pojūčių amplitudę: jokių smarkių smūgių, beldimų ir panašiai. O dar ir garso izoliacijai galima tarti pagyrimo žodį.
Tad, gerai padirbėta, „Volkswagen“, jeigu dar ir taip pat nuosekliai pavyktų apetitą kainoms pažaboti... Būtų armados vedlys.
Kas labiausiai patiko: Prie nieko smarkiai neprikibsi.
Kas labiausiai nepatiko: Prie nieko smarkiai neprikibsi, bet štai to šarmo, kuris praktiškai būtinas mažųjų SUV segmente, trūksta, o piniginę teks atverti plačiai.