Taigi, šiandienos pažinties objektas – „Hyundai Kona“. Neseniai debiutavęs Pietų Korėjos gamintojo modelių linijoje ir, mano vertinimu, vienas perspektyvesnių ir džiuginančių, nors ir ne be keleto erzinančių smulkmenų. Tačiau užsimerkus prieš jas – tai labai įdomus pasirinkimas.
Tad apie viską iš eilės.
Išvaizda ir įvaizdis
Mažieji SUV modeliai, didžiąja dalimi taikantys į jaunatvišką, didelių šeimų dar nesukūrusią arba tiesiog vienišių auditoriją, be kitų turi patenkinti du svarbius pirkėjų įgeidžius: būti išvaizdūs ir formuoti šaunų vairuotojo įvaizdį. Ir „Hyundai Kona“ čia šauna tiesiai į dešimtuką – mažylis krosoveris yra turbūt išvaizdžiausias ir kartu ekscentriškiausias korėjiečių kūrinys lyg šiol, siūlo ne vieną ryškiaspalvį dažymą (apie dviejų spalvų derinimą jau nėra ko ir kalbėti – tokia šiuolaikinė mada) ir išraiškingo dizaino ratlankius.
O štai salone nepersistengta ir vairuotojo ar keleivio akimis – „Kona“ yra šimtu procentų atpažįstamas šiuolaikinis „Hyundai“. Interjero medžiagos atitinka automobilio kainą, surinkimui nepasižymėjau nė vienos pastabos, o ergonomika tiesiog gera: viskas paprasta ir patogu.
Virš centrinės konsolės išraiškingai iškilęs multimedijos jutiklinis ekranas galėtų būti labiau suktelėtas į vairuotoją, tačiau prie jo pozicijos greitai priprantama, nes virtualūs mygtukai yra dideli ir patogiai pasiekiami. Infopramoginė sistema yra aiškios struktūros ir veikia pakankamai greitai, o navigacija skaitoma aiškiai ir nedviprasmiškai.
Bet ne viskas taip puiku – įsėdęs į vidų suformulavau ir pirmąjį priekaištą: sėdimoji „Kona“ sėdynių dalis yra per trumpa ir iki galo patogios sėdėsenos viso bandymo metu man aptikti taip ir nepavyko. Trūko ir šoninio prilaikymo, vis slidinėjau po krėslą – automobilis suteikia daugiau galimybių (apie tai netrukus tekste) nei jo krėslai gali tvirtai suvaldyti.
Tačiau jeigu tai yra pakankamai subjektyvus priekaištas, priklausantis ir nuo individualių anatominių savybių, tai garso izoliacijos trūkumas yra pastaba, kurią šiam modeliui išsakysiu ne pirmas ir turbūt ne paskutinis. Ypatingai tai jaučiasi važiuojant greičiau, kur didžiausiu triukšmo šaltiniu tampa ratų arkos – šį kartą „Hyundai“, matyt, pataupė.
Tačiau triukšmą netikėtai „atpirko“ nuostabi „Krell Premium“ garso aparatūra su aštuoniais garsiakalbiais už papildomus 775 eurus (į paketą taip pat įtraukiamas ir didesnis – 8 vietoje 7 colių – įstrižainės centrinis ekranas su navigacijos programa). Ją šiame modelyje privalo užsisakyti kiekvienas melomanas – galbūt tokiu būdu jo ausis kankins tik norimas triukšmas.
Galios pliūpsnis
Nediduko (ilgis – 4165 mm, plotis – 1800, aukštis – 1565, važiuoklės bazė – 2600) automobilio salone įsėdus pačiam už savęs tenka keliais jau įsiremti į vairuotojo sėdynę, tačiau galvos ir pečių plotyje vietos užtenka. Bagažinė taip pat neskirta didesnės šeimos poreikiams (361 l), na bet ir šis automobilis apskritai ne joms. Šis automobilis jaunoms ir nejaunoms poroms ar tiesiog stileivoms, kuriems svarbi išvaizda ir emocija.
Važiuoti taupiai šiuo SUV, kuriame dar ir visi varomi ratai, buvo beveik neįmanoma: bandymo metu per 183 kilometrus deginome 8,4 litro benzino (gamintojai tvirtina, kad turime sugebėti tilpti į 6,7 litro vidurkį, bet tegul jie patys ir kamuojasi). Nuo 0 iki 100 km/val. jis leidžia pagreitėti per 7,9 sek., o 265 Nm vairuotojui peršami varikliui besisukant tarp 1500-4500 aps./min. Tad dinaminėmis galimybėmis ši jėgainė maždaug 1,4 tonos sveriantį krosoverį apdovanoja dosniai – nepritrūksta jokiomis sąlygomis.
Septynių laipsnių dvigubos sankabos automatinė greičių dėžė dirba tiksliai ir sklandžiai, pakaba tinkama azartiškesniam važiavimui (tiesą sakant, mėgstantys komfortą prastesnės kokybės keliuose jo gali imti ir pasigesti), o visų varomų ratų sistema gali iki 50 proc. sukimo momento pateikti galinei ašiai. Be to, automobilyje it tikrame bekelės ratuotyje – mechaninis tarpašinio diferencialo blokavimas ir nusileidimo nuo kalno kontrolės sistema: kas sakė, kad miesto visureigiai negali nulipti nuo asfalto?
Bent jau ši „Kona“ tikrai gali. Gaila tik, kad visų varomų ratų versija nesiūloma su kitokiais varikliais – tiesą pasakius, kol kas apskritai motorų pasirinkimas mūsų šalyje apsiriboja dviem benzininėm jėgainėm. Be mūsų bandytojo taip pat galima rinktis 1 litro 120 AG/172 Nm modernų turbobenzininį agregatą, kuris poruojamas tik su 6 pavarų mechanine greičių dėže. Dyzelinių variklių kol kas mūsų krašte dar nesiūloma.
O dauguma greičiausiai sutaupys ne vieną tūkstantį eurų ir pasirinks kuklesnį, bet ir taupesnį motorą, priekinę varomą ašį ir mechaninę transmisiją. Nes „Kona“ savo segmente ir taip nėra pigiausias malonumas – automobilio kaina Lietuvoje startuoja nuo 16 990 eurų, o versija su 1,6 litro varikliu, automatine pavarų dėže ir visų varomų ratų pavara – nuo 21 990 eurų.
Gausiai sukomplektuotas mūsų bandymų objektas pasiekė visus 28 275 eurus. Tad kainų žirklės plačios, yra apie ką pagalvoti renkantis.
Kas labiausiai patiko: Išvaizda, gausi įranga aukštesniame lygyje.
Kas labiausiai nepatiko: Garso izoliacija, sėdynės.