„Vilnius yra sparčiai besivystantis miestas, stiprus savo akademine bendruomene bei pritraukiantis gyventi ir dirbti daug jaunų specialistų. Būtent jaunų žmonių atsikraustymas lemia, kad čia gausiai statomi nauji gyvenamieji kvartalai, kuriuose vyrauja nedideli, maždaug 50 kv. m butai. Tokio dydžio būstai yra patrauklūs ne tik ekonominiu požiūriu, kai būsto paskolos suma supanašėja su nuomos kaina, tačiau ir pilnai patenkina visus jame gyvenančių žmonių poreikius“, – sako įmonės „Archimes“ architektas Vytautas Jazepčikas.
Kvadratų skaičius negarantuoja patogumo
Būsto planas, pasak architekto, yra tarsi programa, kuri diktuoja, kaip žmogus jausis gyvendamas pasirinktame būste. Todėl jį renkantis yra labai svarbu numatyti, kad ta programa veiktų sklandžiai ir be jokių trikdžių. Tai visiškai nepriklauso nuo to, kiek laiko planuojama praleisti namuose, nes čia sugrįžęs visuomet turi jaustis patogiai, todėl funkcionalumas yra vienas iš pagrindinių aspektų renkantis būstą.
„Funkcionalumas būsto planavime glaudžiai susijęs su logika ir aiškumu. Buto patalpos turi būti išdėstytos logiškai, privalo matytis aiškūs judėjimo srautai. Baldams ir kitoms interjero detalės turi būti numatytos aiškios vietos. Visos erdvės turi būti panaudotos siekiant maksimaliai išlaikyti erdvumą, nepaisant kvadratūros“, – svarbiausius išplanavimo aspektus vardija architektas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tarp kvadratinių metrų skaičiaus bei išplanavimo funkcionalumo visada turi būti balansas, o didesnis plotas savaime dar nereiškia patogesnio gyvenimo. Norint tai išsiaiškinti, užtenka tiesiog apeiti patalpą įsivaizduojant, kaip joje vyks judėjimas kasdieniniame gyvenime.
„Didesnis kvadratų skaičius tikrai nepasako, kad gyventi bus geriau. Labai dažnu atveju matau būstus, kurie suplanuoti visiškai nelogiškai. Juose daug nereikalingų erdvių, sudėtingi judėjimo srautai. Tokiais atvejais vien iš plano tampa aišku, kad čia gyventi nebus patogu“, – sako V. Jazepčikas.
Ekonominė būsto klasė ima viršų
NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, kad pastaraisiais metais būtent patys pirkėjai diktuoja ekonominio būsto paklausą.
„Remiantis 2019 m. statistika matome, kad ilgai dominavusi vidutinė būsto klasė pirmąją vietą užleido ekonominei, kai už vieną kvadratinį metrą mokama iki 1,6 tūkst. eurų. Iš viso pernai net 41 proc. visos būstų pasiūlos Vilniuje buvo ekonominės klasės, kas rodo, jog artėjame prie skandinaviškų standartų, kai būstas žmogui tampa labiau prieinamas“, – sako R. Pleteras.
Siūlo nepamiršti ir statybų kokybės
Kitas svarbus dalykas, kurį pamini architektas, yra paties statinio kokybė. Būstas yra ilgalaikė investicija, todėl nekreipti dėmesio į tai, kaip ir iš ko jis pastatytas, būtų aplaidu. Tai svarbu ir tuo atveju, kad vėliau prireikus būstą parduoti, rinkoje jo vertė nenukristų.
„Be abejonės, architektūrinė kokybė yra aspektas, kurį reikia išskirti. Labai svarbu, kad pastato statybos darbai būtų atlikti profesionaliai ir kokybiškai, o statybai bei įrengimui būtų naudojamos tik sertifikuotos, aukštos klasės ir ilgaamžės medžiagos, užtikrinančios kokybišką pastato eksploataciją ateityje“, – teigia V. Jazepčikas.
NT ekspertas R. Pleteras atkreipia dėmesį, kad pirkėjas vystytojo visuomet gali paprašyti parodyti kokybės sertifikatus ir taip įsitikinti, ar deklaruojama kokybė neprasilenkia su realybe.
„Natūralu, kad įsigydamas naują būstą iš vystytojo rankų, ypač su pilna apdaila, žmogus tikisi, jog sumokėti pinigai jam garantuos ilgalaikę kokybę ir broko nebuvimą. Neturint specialių žinių pirkėjui būtų labai sunku įvertinti kiekvieną statybų etapą, todėl patikimiausias rodiklis yra statytojo reputacija“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.