Įsirengus riebalų gaudykles būtina užtikrinti ir tinkamą jų eksploataciją – laiku išplauti ir išvalyti susikaupusius riebalus bei juos perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Kartais dėl paprasto neišmanymo, o gal ir dėl aplaidumo, nemaža dalis riebalų patenka į centralizuotus tinklus. Profilaktiškai padidintu spaudimu plaunant tinklus kvartalinėse linijose aptinkami riebalų kamščiai rodo, kad, pavyzdžiui, Kauno rajone, kur šiaip jau įrengta nemažai riebalų gaudyklių, problemų kyla dėl netinkamos jų eksploatacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kiek atsakingiau elgiasi dzūkai. Varėnos rajone „riebalų“ problemos beveik nėra. Kuriamoms naujoms maitinimo įstaigoms nustatytas reikalavimas įsirengti savo riebalų gaudykles, o pieno produktų gamintoja „Varėnos pienelis“ nuotekų valymo įrenginius įsirengė dar 2020 metais. Gamybos procese atsirandantys panaudoti riebalai kaupiami atskirame rezervuare ir išvežami kiekvieną ketvirtadienį. Todėl į Varėnos miesto valymo įrenginius patenkantis riebalų kiekis yra nedidelis.
Vandentiekio įmonės nuolat vykdo nuotekų taršos kontrolę. Štai „Dzūkijos vandenys“, pasak „Dzūkijos vandenys“ bendrojo skyriaus viršininkės Rasos Lukšienės, kiekvieną mėnesį vidutiniškai pasemia ir ištiria apie 8–10 mėginių, ir pusėje jų nustatoma padidinta tarša. Teršėjai iš karto informuojami apie nustatytas teršalų koncentracijas ir jiems pritaikoma padidinta nuotekų išvalymo kaina.
Riebalų tarša dažniausiai nustatoma maisto perdirbimo, maitinimo ar gydymo įstaigų išleidžiamose arba autocisternomis atvežamose nuotekose. 2023 metais didžiausia užfiksuota abonentų išleidžiamų nuotekų taršos riebalais koncentracija buvo 1,27 g litre nuotekų, o atvežamų autocisternomis – beveik 1,93 g, kai pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą didžiausia leidžiama riebalų koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą yra 0,1 g litre.
Šilutėje didžioji dalis maisto ruošimo įmonių yra įsirengę riebalų skirtuvus ir sudarę sutartis su tokių atliekų tvarkytojais. Tačiau dabar daugiausia riebalų į nuotakyną patenka iš daugiabučių namų kvartalų bei iš greito maisto gamybos vagonėlių – kad ir kebabinių.
Šilutiškiai atvirauja, kad įpročiai yra baisus dalykas. Dėl jų į kanalizaciją keliauja riebalai, drėgnos servetėlės, plaukai ir visa eilė kitų šiukšlių bei atliekų, kurių vieta šiukšlių dėžėje ar kompostinėje.
„Šiaulių vandenys“ dar 2014 m. dumblo apdorojimo įrenginiuose įdiegė bioskaidžių atliekų priėmimo įrangą. Surinktus riebalus bei maisto pramonės įmonių atliekas galima pūdyti kartu su nuotekų dumblu. Pūvant biologiškai skaidžioms atliekoms išsiskiria biodujos, kurias deginant gaminama šilumos ir elektros energija.
„Per metus galime sutvarkyti apie 3,6 tūkst. tonų šių atliekų. Įmonė turi taršos leidimą šiai veiklai vykdyti, tačiau apdorojamos tik riebalų skirtuvuose susidarančios atliekos“, – pabrėžė „Šiaulių vandenų“ ryšių su visuomene atstovė Džiuljeta Korsakienė.
Biržuose įsikūrusio kokteilių baro „Tipas“ direktorius Joviltas Cibas sako, kad bare gaminami gruzdinti užkandžiai, tad ir riebalų susidaro nemažai. „Riebalus išveža tuo užsiimanti įmonė „Biomotorai“ - tad jokių nepatogumų nepatiriame“ , – sakė J. Cibas.
Tuo tarpu pats „Biomotorų“ vadovas Donatas Karanauskas teigia, kad taršios įmonės pastaraisiais metais tapo tikrai sąmoningos, tačiau prisibelsti iki paprastų piliečių vis dar keblu. Jie panaudotą aliejų išpila bet kur, nes tiesiog nėra kaip patogiai jį priduoti.
D. Karanauskas skaičiuoja, kad vidutiniškai iš vienos maitinimo įstaigos paimama 30 litrų panaudoto maistinio aliejaus. Per metus biodegalų gamintojams priduodama 2 tūkst. tonų. Kasmet šis kiekis didėja 10 proc.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius pastebi, kad superkamo aliejaus kiekiai padidėtų dar bent kelis kartus, jei veiksmų prieš gamtos teršėjus imtųsi ir aplinkosaugininkai. Vasarą kurortinėse vietose, kur veikia daug restoranų ir nemažai mobilių kebabinių, masiškai užkemšami siauro pralaidumo vamzdynai. Tuomet stringa nuotakynų funkcionavimas ir visose aplinkinėse teritorijose.
Teisės aktuose numatyta, kad už maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų, įskaitant riebalus, tvarkymo reikalavimų nevykdymą gali būti skiriami įspėjimai arba baudos. Pirmą kartą nusižengusiems asmenims ji svyruoja nuo 60 iki 260 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 260 iki 1140 eurų Pakartotinai nusižengus asmenims skiriama bauda gali būti nuo 290 iki 1150 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 1250 iki 4350 eurų.
Riebalų išskaidymo problema nėra tik Lietuvos rūpestis. Apie tai daug kalbama ir tarptautinėse konferencijose, tačiau patikimo sprendimo vis dar nerandama.