Nesupainiokite su kitomis lervomis
Tiek suaugę grambuoliai, tiek jų lervos laikomi vienais iš didžiausių sodo kenkėjų. Vabalai graužia medžių lapus ir padaro palyginti nedaug žalos, o štai jų lervos labai mėgsta augalų šaknis. Tad jei pastebite, kad palyginti su kitais augalas auga daug lėčiau ar ima vysti, ieškokite grambuolio lervų. Paprastai jos susirietusios į C raidės formą, turi 6 kojas ir gali užaugti iki 6-7cm ilgio.
Skaičiuojama, kad grambuolio patelė pavasarį padeda apie 70 kiaušinėlių, kurie bemaž ketverius metus graužia jūsų augalus. Lervos dirvoje išgyvena 3–4 metus ir visą šį laikotarpį nuolat maitinasi šalia augančių augalų šaknimis. Maitinimosi periodu (balandžio-rugsėjo mėnesiais) jos graužia viską, kas pasitaiko kelyje – bulves, burokus, česnakus, morkas ir kitas daržoves, na o vienas braškių ir žemuogių šaknys yra vienos mėgstamiausių. Jų žandikauliai itin stiprūs – be didesnių pastangų gali pergraužti ir jaunų medelių šaknis.
Beje, kartais dėl išorinio panašumo daržininkai komposto dėžėje aptiktas lervas palaiko grambuolio lervomis ir skuba naikinti.
„Šių naikinti nereikėtų, mat jos skatina pūvančių augalų skaidymąsi. Visos lervos, kurias randate komposto krūvoje, nėra kenkėjai. Tai nėra karkvabalių lervos. Kaip tik komposte gyvenantys vabzdžiai padidins jūsų sodo biologinę įvairovę“, – sako gamtininkas Deividas Makavičius.
Pasak gamtininko, grambuolių lervos minta organika, bet graužia ir augalų šaknis. Todėl grambuoliai kiaušinėlius deda į dirvą, nes komposte nėra šaknelių – nėra kuo maitintis.
Veja – lyg šernų išrausta
„Mano „pažintis“ su grambuoliais, jei taip būtų galima pavadinti, prasidėjo maždaug prieš 5 metus, kai prieš tai buvusi graži, vešli veja po žiemos pavirto kaip kokių šernų bandos išknistu lauku. Iš pradžių nesupratome, kodėl taip nutiko, kol nepamatėme, kad tą žolę gabalais taršo varnos. Pradėję atidžiau žiūrėti, žemėje pastebėjome ir pačias grambuolių lervas“, – pasakoja sodo ir daržo ekspertė Aistė Levanienė, prekinio ženklo emolus.lt kūrėja.
Dėl grambuolių lervų buvo nunykusi kone pusė vejos ploto. Šeimininkams teko ją tvarkyti – nuimti visą negyvos žolės sluoksnį, užberti žemių ir veją iš naujo atsėti.
„Tuo pačiu pradėjome domėtis, kaip nuo tų grambuolių lervų apsisaugoti. Tuo metu informacijos buvo labai mažai, o priemonių – turbūt tik viena“, – atsimena.
Aistė Levanienė išbandė tą vieną priemonę – miltelius, kuriuos reikėjo išmaišyti vandenyje ir sulaistyti visą plotą. Dabar tos priemonės moteris rinkoje nebelikę.
„Kaip po kiek laiko kapstėme žemę norėdami pažiūrėti, kaip paveikė, ar lervos gyvos, tai rezultato praktiškai nebuvo“, – atsimena.
Tinkami visi variantai
1. Norint išnaikinti grambuolius dauguma sodininkų rekomenduoja pirmiausia imtis profilaktinių priemonių – suaugusių vabzdžių rinkimo. Anksti ryte, kai grambuoliai dar nejudrūs tupi ant medžių lapų, rekomenduojama po medžiu patiesti šviesų audinį, stipriai papurtyti medį ir surinkti ant audeklo nukritusius vabzdžius.
2. Kiti galimi gelbėtojai nuo grambuolių – paukščiai ir kurmiai. Medžiuose verta iškelti inkilų, kad juose apsigyventų varnėnai.
3. Na ir nors nemažai sodininkų piktinasi kurmiais bei jų išrausta veja, jie greičiausiai nežino, kad būtent kurmis gali tapti didžiuoju gelbėtoju. Kurmiai yra vabzdžiaėdžiai ir mielai kerta grambuolių lervas, kurklius.
4. Grambuolių lervos mėgsta rūgštesnes dirvas, todėl jų kalkinimas taip pat gali būti išeitis.
5. Viena iš galimų priemonių jau užpuolus grambuolių lervoms – prekybininkų rekomenduojami nematodų mišiniai, kurie skirti grambuolių lervų kontrolei. Nematodai yra plika akimi neįžiūrimos kirmėlytės, kurios dirvožemyje pasiekia tam tikrą kenkėją ir per vieną tris paras nužudo.
Aistės šeima taip pat praėjusiais metais panaudojo nematodus, o koks bus galutinis rezultatas, pamatys po kelių metų.
Trumpai apie grambuolius ir jų naikinimą:
Grambuoliai graužia medžių ir krūmų lapus, aktyviausi gegužės-birželio mėnesiais. Dažniausiai juos galima pastebėti vakarais, dienos metu jie nejudrūs, tupi medžiuose.
Grambuolių patelės darže, sode ar vejoje prideda kiaušinių, kurie vystosi į lervas. Tokios lervos žemėje auga apie 3–4 metus, o paskutiniais metais liepos-rugpjūčio mėnesiais virsta lėliukėmis, iš kurių išsiritę vabalai per žiemą lieka po žeme, o kitą pavasarį ima skaidyti.
Daugiausia bėdų lervos pridaro 2–3 savo vystymosi metais, kai yra pačios ėdriausios – būtent tuo metu jos ir graužia augalų ar vejos šaknis.
Lervoms kenkia labai šaltos žiemos. Nedidelis šaltukas jas tik paskatina giliau įsirausti ir toliau sėkminga žiemoti.
Jei po žiemos pastebėjote, kad varnos taršo veją, tai pirmasis ženklas, kad joje gali būti grambuolių lervų.
Naikinant grambuolių lervas padeda paukščiai, pvz., varnos, varnėnai, taip pat kurmiai, kurie jomis maitinasi.
Vabalus nuo medžių galima bandyti nupurtyti, prieš tai po jais patiesus baltą paklodę arba tiesiog nurinkti rankomis, o surinktus kenkėjus sutraiškyti.
Lervas darže patariama naikinti rudenį gerai perkasant ar išariant žemę. Tuomet iškastas į paviršių lervas arba išdegins saulė, arba sules paukščiai, arba surinksite, kiek įmanoma, patys.