Esama keleto taisyklių, kurias būtina žinoti, kad kambarinis lepūnėlis nepatirtų streso ir nežūtų.
Pratinkite pamažu
Šilumamėges gėles reikia grūdinti, t. y. pratinti prie temperatūros skirtumo, palaipsniui. Esant šiltam orui lauke, pradėkite tai daryti dabar, po kelias valandas, kad birželį jau galėtumėte palikti visai dienai.
LAPINIAI kaktusai vasarą nelabai veržiasi į lauką. Jiems geriausia, kai ne per karšta (+10-14 laipsn. C), ne per saulėta, ne per drėgna ir ne per sausa... Po žydėjimo būna pavargę, nori miego, tad du mėnesius palikite ramybėje, net nesukinėkite vazono. Laistykite labai mažai, tik tiek, kad žemė neperdžiūtų. Kitaip nei „dykuminiai“, šie kaktusai kilę iš džiunglių – ten veši ant medžių.
Ypač svarbios pirmosios dvi adaptacijos savaitės. Iš pradžių dėkite augalą tik į pavėsį. Nestatykite vazonų ten, kur pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai – nebent anksti rytą ar vakare ir trumpam.
Kol bus naktinių šalnų ir staigaus temperatūros kritimo pavojus, nakčiai vazonus parneškite namo.
Orchidėjas, gerberas, fikusus išneškite į lauką tik vasarą. Turint galvoje, kad mūsų vasarų orai labai nepastovūs, reikia iš anksto pasirūpinti augalų apsauga tiek nuo karščio, tiek nuo lietaus liūčių – t. y. galimybe juos kaip nors pridengti. Turėsite sekti orų prognozes ir, reikalui esant, augalui suteikti „stogą virš galvos“.
Gryno oro mėgėjai
Vasarą lauke geriau jausis ir suvešės kambarinės rožės, hortenzijos, šiurkštuolės, finikai, primulės, fatšederos (gebenkrūmiai).
NENEŠKITE laukan marantų, monsterų, alokazijų, filodendrų: net vasarą jiems bus saugiau namuose.
Gryną orą mėgsta Viduržemio jūros regiono augalai: įvairių rūšių kambarinės palmės, citrusiniai, mirtos. Drąsiai į lauką vasarą galima nešti kinrožes, soleirolijas, araukarijas. Atostogauti lauke gali ir kai kurie sukulentai: tinūtrai, akokanteros. Alijošius, dracena, fuksija, zamiokulkas, pliumbagis, aralija, dykumų kaktusai puikiai jausis ir namuose, ir lauke.
Orchidėjos gali būti lauke, tik žinotina, kad ne visos yra pakančios tiesioginiams saulės spinduliams. Katlėjos, cymbidžiai juos mėgsta labiau nei, tarkime, falenopsiai ir raibuolės.
SOLEIROLIJA, arba gulsčioji elksinė, mažais lapeliais, žydinti baltai, dar vadinama angelo arba kūdikio ašarėlėmis. Puikiai tinka auginti kambaryje, o vasaroti gali lauke: kaip ir kiti Viduržemio jūros regiono augalai, mėgsta gryną šiltą orą.
Pelargonijos ir jukos ištvermingesnės už orchidėjas, tačiau tol, kol naktys nevasariškos – iki ryto tegu pabūna namie.
Kur statyti?
Nestatykite vazonų ant žolės, nes ji toje vietoje nustos augti ir liks plika dėmė. Nestatykite vazonų tiesiai ant dirvos be padėklo, nes pro angą ims lankytis neprašyti „svečiai“.
Orchidėjas geriausia sudėti į gėlių stovą arba sukabinti į medį – taip apsaugosite nuo sraigių ir įvairių vabaliukų, galinčių apgraužti augalą ar apkrėsti jį ligomis. Į atvirą dirvą visai vasarai galima persodinti įvairių rūšių pelargonijas, balzaminus, amarilius.
Priežiūra lauke
Lauke augalas turi būti apsaugotas nuo skersvėjų.
TINŪTRAS, arba dykumos rožė, kilęs iš Pietų Afrikos, vasarą gerai jausis lauke, tačiau prie ryškios saulės šviesos pratinkite pamažu – nuo pavasario.
Jeigu gėlė itin mėgsta drėgmę – „dušas“ jai naudingas, tačiau nepurkškite kaitinant saulei, nes nuo lašų lapeliai gali „nudegti“.
Jeigu vasarą karščiai tęsis keletą dienų (būna ir taip), laistykite gausiai, ypač stambialapius augalus, bet tik rytais arba vakarais. Vanduo turi būti šiltas. Stebėkite, kad augalai neužmirktų vandenyje, susikaupusiame padėkluose po lietaus.
Kartą per dvi savaites patręškite.
Jeigu pastebėjote, kad lapai apkramtyti, vadinasi, augalus lanko moliuskai (sraigės, šliužai). Dieną paprastai jie neaktyvūs, o naktį kimba į darbą. Būtų gerai surasti šių svečių rezidencijas, kurias jie įsirengia po lentomis, akmenimis ir pan. Ką gi: teks daryti gaudykles (tam tinka apversti vazonai) ir rinkti mechaniškai. Tai nėra malonu, tad geriau jau nestatyti augalų šalia tokių vietų.
Jeigu augalų lapai susukti, jauni ūgliukai džiūsta, vadinasi, juos apniko amarai. Jų nusikratyti padės muiluotas vanduo arba dilgėlių nuoviras (reikia nupurkšti).
Po atostogų
Rudens pradžioje kambariniai augalai turi grįžti į kambarį, ir čia vėl viskas prasideda iš pradžių... Nors augalas per vasarą sustiprėjo ir užsigrūdino, kad nesukeltumėte netikėto streso dėl aplinkos permainos, jį vėl pratinkite palaipsniui.
SKIRTUMAI. Dendrobis geriau pakenčia vėsą nei falenopsis. Cimbidis mėgsta tiesioginius saulės spindulius labiau nei raibuolė.
Kambarines gėles „atostogų“ pabaigai pradėkite ruošti paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis. Mažinkite apšvietimą: padėkite vazonus į pavėsį vis ilgesniam laiko tarpui.
Kai kurias orchidėjas – ertenes, dendrobius, cimbidžius – lauke galėsite laikyti ilgiau, iki rudens, o štai falenopsius, raibuoles, katlėjas verčiau parsinešti jau rugpjūtį. (Žinoma, tai bendro pobūdžio patarimai – visuomet reikia atsižvelgti į konkrečias, tuo metu esamas oro sąlygas). Prieš parnešdami vazonus į kambarį, būtinai apžiūrėkite, ar juose nėra nepageidautinų „svečių“.
Palikite namuose
Į lauką net vasarą verčiau neneškite lapinių kaktusų, Bostono paparčių (ilgalapių inkstpaparčių), difenbachijų, adiantų. Jiems reikia vėsios, drėgnos, ne itin šviesios vietos, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.
Alokazijos, kambariniai marantai, monsteros, filodendrai taip pat geriau saugiau jausis namuose. Viena šaltesnė naktis ar smarkesnė liūtis jiems gali būti fatališka.
VERTA ŽINOTI
- Pirmąsias dvi adaptacijos savaites augalus statykite į pavėsį;
- Kol naktys šaltos, kambarinius augalus neškite nakvoti namo;
- Temperatūros skirtumas tarp oro ir vandens, kuriuo laistote augalą, neturi būti didesnis nei 8 laipsniai, antraip jis patirs šoką;
- Gėlių „atostogoms“ pasibaigus, kai vidutinė paros temperatūra bus mažesnė nei 10 laipsnių, jos turi sugrįžti namo.