Pavasarinės vejos atmintinė: agronomas išvardija, kokius darbus būtina nuveikti jau dabar, kad veja taptų prabangi ir vešli

Atėjus ilgai lauktam pavasariui namų, sodybų ir sodų savininkai kimba į aplinkos tvarkymo darbus.

Agronomas Tautvydas Gurskas sako, kad ši žiema buvo ypatinga, mat tikresnės žiemos turėjome vos mėnesį, tad dabar vejai būtina kruopšti priežiūra.

Žiemiški orai stipriausiai buvo juntami gruodį, ir nors kiti mėnesiai ne itin lepino gerais orais, pagaliau balandį ėmus stipriau šildyti saulei galima kibti į darbus.

„Balandį pagaliau jau pavasaris, nuo Velykų pradėjo šilti ir džiūti žemė. Kai išdžiūsta žemė, jau nelimpa prie padų, nesudrėksta kojos, galime rūpintis savo veja. Pirmas darbas, kurį reikėtų atlikti, – vejos šukavimas, arba skarifikavimas. Daug kas painioja šiuos žodžius, viską vadina tiesiog aeravimu: aeravimas – tai oro įleidimas šaknims, kai subadome žemę. Jei pakaks oro, turėsime gražią veją“, – pasakoja T. Gurskas.

Anot agronomo, kuo ilgiau turite veją, tuo labiau reikia ja rūpintis, be to, būtina atkreipti dėmesį, ar žemė nėra molinga – tokią aeruoti būtina, kad veja gražiai žaliuotų. T. Gurskas pataria, kad aeruoti galite paprastomis šakėmis.

„Paimkite šakes, kurių strypai stiprūs, įsmeikite 10–15 centimetrų, truputį pirmyn atgal pavartykite. Būtų idealu, jei tas skyles pripildytumėte smėlio arba labai smulkaus žvyro. Tą padaryti reikėtų ypač tada, jei žemė per sunki arba labai daug metų ja nesirūpinta, taip pat jei matote, kad tręšiate, laistote, bet geros vejos neturite“, – paaiškina specialistas.

Norint iš vejos pašalinti negyvą žolę, senus lapus, anot T. Gursko, būtina veją šukuoti, arba skarifikuoti.

„Tuomet greičiau augalas prabus ir Jūsų veja taps žalesnė, aplenksite visus kaimynus, – šypsosi agronomas ir keliauja šukuoti vejos ten, kur žiemą pilis statė vaikai ir žemė buvo gerokai suspausta. – Būtent per šitas vietas pervažiuosime su skarifikatoriumi. Kuo jis padeda? Kai iškels visą negyvą žolytę, tą vadinamąjį veltinį, į viršų, mes jį sugrėbsime ir matysime, kad lieka įpjauta žemė. Tai puiki vieta, kur galima išbarstyti vejos sėklas, – jos įkrenta į tuos griovelius ir labai greitai pradeda augti. Tokia veja, kuri atrodo dėmėta, nedekoratyvi, labai greitai atsigauna, labai greitai sužaliuoja“, – pasakoja agronomas.

Specialistas pataria, kad jei jau sėjate veją, būtinai ją patręškite pavasarinėmis trąšomis. O jei dirbsite skarifikatoriumi, T. Gurskas primena pasižymėti pievoje esančius purkštukus, nes laiku jų nepastebėję galite pažeisti.

„Susižymim purkštukus, susižymim šulinukus, apšvietimo sistemą. Pradedam važiuoti per sklypą viena kryptimi, paskui kita, vėliau viską sugrėbsime, atsėsime, patręšime ir bus padaryta“, – sako agronomas.

Specialios aparato vietos puikiai iškelia iš vejos visus senus lapus ir žoles, o jų kiekis išties būna nemažas. T. Gurskas sako, kad iškeltą „veltinį“ galima arba sugrėbti, arba surinkti žoliapjove ar vejos traktoriukais. Tik reikia numatyti, ar visas kiekis tilps į kompostinę, ar geriau viską išvežti į specialius konteinerius.

Jau atlikus žolės tvarkymo, sėjimo ir tręšimo darbus, specialistas primena dar vieną būtiną dalyką.

„Nupūskite trąšas nuo tako, nes ištirpusios palieka rudų dėmių, jos nenusiplaus nuo trinkelių. Labai gerai jas nušluokite. Beje, oro srauto pūtikliai tai atlieka labai greitai“, – sako agronomas.

Šalia trinkelių verta sutvarkyti ir vejos liniją, tuomet sodas atrodys daug tvarkingiau. Na, o atlikus visus šiuos darbus belieka sulaukti, kada veja savo žaluma ims džiuginti akį.