Logistikos specialistas ir vestuvių fotografas Erikas Jacukevičius visada mėgo sodininkystę. Tad prieš kelerius metus pusės hektaro plote pasisodino šilauogių.
„Nutariau paeksperimentuoti – įsigijau apie 20 skirtingų veislių, tinkančių lietuviškam klimatui, krūmų, auginau porą metų ir galiausiai atsirinkau tas, kurios man patiko, geriausiai augo, kurių uogos skaniausios. Taip pasilikau tik 3 veisles.“
Kada sodinti
„Svarbiausias dalykas yra idėja. Jei žmogus planuoja, kad nori auginti šilauoges, reikia iškart tai imti ir daryti. Nieko sunkaus čia nėra. O pagrindinis dalykas, ko reikia šilauogei, – gruntas“, – sako E. Jacukevičius.
Lietuvos žemė nelabai tinkama šilauogių auginimui, todėl prieš sodinant medžius, Jacukevičius pataria pasiruošti.
1. Iškaskite duobę – vienai šilauogei reikia 1 metro pločio ir 60 cm gylio.
2. Duobę reikia pripildyti rūgščiomis durpėmis, kurių galima gauti prekybos centruose. Ant maišo turėtų būti nurodytas rūgštingumas – šilauogėms reikia 3,5–4,5 pH. Durpes galima pamaišyti su pjuvenomis ar spygliais, kankorėžiais iš miško. Durpes supilti į duobę iki viršaus.
3. Prieš sodinant šilauogę durpes patariama gerai sulieti vandeniu ir bent porą valandų palaukti – nes durpės kažkiek susmegs. Ir tik tada sodinti.
Sodinti šilauoges galima viso sezono metu.
Kiek krūmų mažiausiai reikia sodinti
Kelis medelius patogiau ir sodinti – iškasti mini tranšėjas (trims medeliams pakaktų 2 metrų ilgio, 60 cm pločio) ir sodinti tarp augalų paliekant apie 80–100 cm atstumą.
Po 5 metų vienas krūmas, jei gerai prižiūrimas, per metus duos 4–5 kg uogų per sezoną. Kelių asmenų šeimai, eksperto vertinimu, jų gali būti per mažai, o kelių medelių derlius tikrai džiugins.
Kaip laistyti ir tręšti
Jei krūmas pasodintas į rūgščias durpes, pirmais metais tręšti nereikia. Tačiau nepamiršti gausiai palaistyti – kartą per savaitę medeliui verta supilti apie 10 litrų vandens.
Na o kaip elgtis, jei lijo lietus? Erikas dalijasi patarimu, kaip patikrinti, ar krūmas gauna pakankamai drėgmės: „Per porą pirštų nuo paviršiaus paimkite saują durpių ir delne suspauskite. Jei atleidus pirštus, durpės išbyra, vadinasi, žemė yra per sausa ir būtina palaistyti.“
Jei durpės lieka saujoj suspaustos lyg gniūžtė, – ideali drėgmė.
Na o jei suspaudus iš durpių laša, vandens yra per daug, taigi, laistyti tikrai nereikia.
Na o nuo antrų metų dirvą reikia rūgštinti – specialiomis kompleksinėmis trąšomis su amonio sulfatu, parduodamomis specializuotuose centruose. Po saujelę pabarstyti apie krūmą ir tai garantuos reikiamą dirvos rūgštingumą.
Kaip apsaugoti nuo šalnų
Pasak Eriko, žiemos šalčiui šilauogė yra gana atspari (nurodoma, kad populiarios veislės „Bluecrop“, „Patriot“ atlaiko iki 30 laipsnių šaltį), pašąla pavienės šakos. Žinoma, pirmaisiais metais galima krūmą pridengti eglės šalkomis, nepakenks, tačiau vėlesniais metais to daryti tikrai nereikia.
„Plantacijoje aš medelius saugau laistydamas juos vandeniu iš viršaus. Yra įrengti purkštukai, kurie artėjant šalnai vakare įsijungia ir purškia iki pat ryto.
Žinoma, paprastas vartotojas tų purkštukų neįsirengs, tad mano patarimas būtų toks: artinantis prognozuojamai šalnai iš vakaro aplieti krūmą iš viršaus vandeniu. Gal skamba ir keistai, bet tai tikrai padeda – drėgmė išskiria šilumą.
Idealu, jei pavyktų atsikelti šalnos metu – 3–4 valandą nakties – ir tuo metu porą kartų palaistyti krūmą iš viršaus. Žiedas tuo metu apšąla ir ledas generuoja šilumą iš vidaus, tokiu būdu žiedas yra išsaugomas“, – pataria šilauogių augintojas.
Jei derlius prastas
1. Pirma ir bene 100 procentų pasitaikanti klaida – rūgštingumas. Reikėtų patikrinti dirvos rūgštingumą. Tai labai lengva nustatyti lakmuso popierėliu, merkiamu į distiliuotą vandenį su durpėmis, paimtomis nuo krūmo. Popierėlis parodys, ar dirvos rūgštingumas pakankamas.
Kad trūksta rūgštingumo dirvoje, galima įtarti ir pažvelgus į patį krūmą, kai aktyviuoju vegetacijos metu – gegužės-liepos mėnesiais – šilauogių lapai nėra sodrios žalios spalvos, jie ima suktis, raudonuoti ar net kristi. Tai pirmas signalas, kad gali trūkti rūgšties.
2. Antras dalykas, kodėl gali būti prastas derlius, – azotinių trąšų trūkumas. Jų yra kompleksinėse trąšose, tad jei pavasarį patręšite, tikrai nepritrūks. Beje, ekologiškai šilauoges auginantis Erikas rekomenduoja geriau išbarstyti trąšas mažesniais kiekiais per 3 kartus, nei supilti visą dozę vienu ypu.
Kada ir kaip genėti
„Pasidalysiu labai paprasta taisykle – reikia palikti 2–3 pirmametes šakas, 2–3 antrametes, 2–3 trimetes ir 2–3 keturmetes. Nustatyti labai lengva: pirmametės būna žalios, nesumedėjusios, o kuo šaka senesnė, tuo ji storesnė ir labiau sumedėjusi. Tarkime aš, jei vasarą matau, kad kažkuri senesnė šaka duoda prastesnį derlių ar uogos smulkios, neskanios, tiesiog ant jos užrišu raudoną virvutę – tuomet anksti pavasarį labai gerai žinau, kurias šakas reikia nugenėti. Labai lengva!“ – sako „EriBeri“ įkūrėjas.