Apie pernykštės praūžusios stichinės nelaimės padarinius ir mažas kompensacijas kalbamės su Panevėžio rajono Vadoklių seniūnijos seniūne Milda Tamokaitiene.
– Priminkite, kurioms Panevėžio rajono seniūnijoms pernykštė kruša pridarė bėdos?
– Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio pradžioje praūžė dar nematyto galingumo kruša, talžiusi net obuolio dydžio ledais. Panevėžio rajone tokį stichijos šėlsmą patyrė šešių seniūnijų gyventojai. Rajone dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį ir pavojų žmogaus sveikatai ar turtui, Vadoklių, Panevėžio, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijose paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.
– Kokio dydžio kompensaciją patirtiems nuostoliams padengti skyrė šalies Vyriausybė iš rezervo?
– Su stichija susidūrė Panevėžio, Pakruojo, Joniškio, Širvintų, Ukmergės rajonai. Šios penkios savivaldybės Vyriausybės prašė skirti 6,77 mln. eurų gyventojų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Tačiau iš valstybės rezervo visoms penkioms savivaldybėms bus skirta tik 747 tūkstančiai 307 eurai. Iš tos sumos Panevėžio rajonui atitenka vos 203 tūkstančiai 800 eurų.
– Kam skirta parama ir kaip ją gali panaudoti nuo stichinės nelaimės nukentėję ūkininkai?
– Kol kas žinoma, kad Vyriausybė siūlo gyventojams kompensuoti ne daugiau nei 20 eurų už sudaužyto stogo kvadratinį metrą. Parama skirta tik gyvenamųjų namų stogams, bet nukentėjo ir kitas turtas – automobiliai, langai, sienos, ūkiniai pastatai. Stovi kiauri didžiuliai sandėliai.
– Tai kaip tvarkosi ūkininkai su patirtais nuostoliais? Ko jie griebiasi?
– Dalis gyventojų stogams tvarkyti ėmė paskolas iš bankų ar skolinosi iš kitų žmonių. Labiausiai nuo krušos nukentėjusiuose Vadokliuose kol kas sutvarkyta tik dalis gyvenamųjų namų stogų. Dar kiti tikisi sulaukti draudimo pinigų, tačiau draudikai nesiruošia išmokėti didelių sumų, už kurias būtų galima sutvarkyti audros padarinius – draudimo sąlygos neleidžia mokėti didelių išmokų.