Šalį sukausčius antrajam karantinui, vilniečiai Adelė ir Paulius nusipirko seną sodybą. Iki tol pora planavo, kad tai bus tik vasaroms skirta ramybės oazė, tačiau vos tik įžengė į daugiau nei šimtą metų skaičiuojančią sodybą, suprato – čia bus jų namai.

Delfi jau anksčiau rašė, kaip šiai porai sekasi remontuoti seną sodybą ir joje kurti savo svajonių namus, apie tai galite skaityti čia.

Tačiau vilniečių pora „Instagram“ sekėjų nesiliauja stebinusi ir dabar. Nors, kaip sako Paulius, namų įrengimo darbų liko nebe tiek ir daug, vis tik porai vis atsiranda progų pademonstruoti savo kūrybiškumą.

Štai visai neseniai Adelės ir Pauliaus gerbėjai negalėjo atsistebėti, kaip Paulius iš ovalaus konferencinio stalo sumeistravo virtuvinį komplektą.

Šįkart Delfi Būstas domisi, kaip atrodė tokios idėjos įgyvendinimas, kiek atsiėjo toks namų sąlygomis gamintas baldas ir kokie tolimesni Adelės ir Pauliaus namų įrengimo planai.

Adelė ir Paulius nusipirko seną sodybą

Virtuvinis komplektas – iš konferencinio stalo

Kai prieš kelerius metus Delfi kalbėjosi su Adele, pašnekovė pasakojo, jog tuo metu jų remontuojama sodyba neturėjo nei išorės, nei vidaus apdailos. Adelė pasakojo, kad prieš akis nusimato dar nemažai darbų.

Vis tik praėjus nemažai laiko, šeimos vyras Paulius dalinasi, kad šiuo metu jau atlikta daugiau nei pusė namo įrengimo darbų. Pašnekovo skaičiavimu, jei jis atsidėtų vien tik remonto darbams, visus juos užbaigtų per tris keturis mėnesius, tačiau dėl pagrindinio darbo namo įrengimas kiek stringa.

Viena namo erdvių, kurioje įrengimo darbai nebuvo pradėti, – virtuvė. Pasak Pauliaus, virtuvę laikyti virtuve leido seni, panaudoti baldai, tačiau laikui bėgant ir jie pradėjo klibėti.

Ir štai šioje vietoje būtų galima pridėti kitą siužetinę liniją. Šio straipsnio herojus Paulius jau ilgus metus dirba kino industrijoje, o jei tiksliau – gamina kino dekoracijas. Kaip pasakoja pats pašnekovas, po vieno filmavimo liko konferencinis stalas, o filmavimo vietą reikėjo greitai atlaisvinti, todėl keliai buvo du – arba konferencinį stalą išmesti, arba pasiimti jį sau.

Stalą Paulius susipjaustė dalimis, parsivežė namo ir tik tada jam kilo mintis – iš konferencinio stalo pagaminti virtuvinį komplektą.

Pauliui kilo mintis – iš konferencinio stalo pagaminti virtuvinį komplektą

„Aš stalą parsivežiau, reikėjo sugalvoti, kur viską pritaikyti, o kaip tik virtuvėje labiausiai trūko patogumo“, – sako pašnekovas.

Tiesa, vyras priduria, kad šis virtuvinis komplektas tarnaus laikinai – iki kol namuose atsiras tikrieji virtuvės baldai. Paulius šį sumeistrautą komplektą vadina gera treniruote, mat ir kitą virtuvinį komplektą jis planuoja suręsti savomis rankomis.

Komplektas už 150 eurų

Toliau pašnekovas pasidalino, kaip iš tiesų atrodė virtuvės baldų gamybos darbai. Pirmiausia Paulius atkreipia dėmesį į tai, jog stalas, iš kurio buvo pagamintas virtuvinis komplektas, buvo ovalo formos. Tai reiškia, jog stalą reikėjo supjaustyti „dėžutėmis“, o dėl šios priežasties išsimetė nemažai pačios medžiagos.

Paulius sako, kad virtuviniam komplektui pagaminti sunaudojo visą konferencinį stalą, o ir tai padarė taupydamas kiekvieną stalo milimetrą.

Pauliui kilo mintis – iš konferencinio stalo pagaminti virtuvinį komplektą

Tiesa, pašnekovas priduria, jog konferencinis stalas buvo pagamintas ne iš medienos, kaip galėtų pasirodyti, o iš medžio lukšto. Dėl to meistraudamas taip vadinamą virtuvės salą Paulius jai padarė medinį karkasą – mat medžio lukštas jam pasirodė ne toks tvirtas, kokio norėtųsi.

„Dabar ant salos galima šokti – ji tikrai labai tvirta“, – šypsodamasis sako pašnekovas.

Paulius tęsia, kad šio projekto brėžinius turėjo nusipiešęs tik galvoje, o ir papildomų medžiagų daug nenaudojo. Be jau minėto konferencinio stalo Pauliui dar reikėjo varžtų, klijų, šiek tiek medienos, alyvos, taip pat vyrių bei rankenėlių durelėms.

Paklaustas, kokia buvo galutinė šio namuose pagaminto virtuvės komplekto kaina, Paulius išduoda – viskas atsiėjo apie 150 eurų.

Virtuvinis komplektas atsiėjo 150 eurų

Į savo sumeistrautą virtuvės komplektą pašnekovas įtaisė kriauklę ir indaplovę.

Paklaustas, ar liko patenkintas savo per keturias dienas sumeistrautu virtuvės komplektu, Paulius išduoda, jog niekada nebūna visiškai patenkintas galutiniu rezultatu, tačiau išduoda, kad aplinkiniai neslėpė susižavėjimo šiuo jo kūriniu.

Baigdamas pasakoti istoriją apie savomis rankomis sumeistrautus baldus, pašnekovas atskleidžia ir ateities planus – kai į jo šeimos namus atkeliaus tikrieji virtuvės baldai, dabartinį virtuvės komplektą vyras perneš į savo dirbtuves ir pagamins iš jo darbastalį.