Remiantis portalo aruodas.lt statistikos duomenimis, pigiausiai būstas galima įsigyti Šilalės rajone, kur vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja vos 115 eurų. Būstų kainos čia pakankamai įvairios, galima nusipirkti butą ir už 5, ir už 50 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, už 3000 eurų galima įsigyti 63 kv. metrų ploto senos statybos būstą. Skelbime nurodoma, jog jis šildomas kietuoju kuru ir jam būtinai reikalingas kapitalinis remontas.
Yra ir brangesnių būstų. Pavyzdžiui, už 24 tūkst. eurų pačioje Šilalėje galima įsigyti 3 kambarių butą, užimantį 47 kv. metrus. Teigiama, kad butas senos statybos, tačiau rekonstruotas, tvarkingas ir šiltas.
Pasvalio rajone už 10 tūkst. eurų siūloma įsigyti 2 kambarių senos statybos butą, užimantį 52 kv. metrus. Kaip nurodoma skelbime, butas parduodamas tvarkingas, su visais baldais bei buitine technika, aplinka rami, o netoliese yra ir vaikų žaidimų aikštelė.
Visagine parduodamas išties didelis 3 kambarių butas, užimantis net 77 kv. metrus. Butas senos statybos, tačiau pakankamai tvarkingas, pilnai įrengtas, su baldais bei buitine technika, kai kur atlikti remonto darbai. Dar vienas buto privalumas – šalia daug gamtos: netoliese yra miškas,
ežeras, greta auga pušynas. Už butą prašoma 22 500 eurų.
Neblogai atrodantis 3 kambarių butas Akmenėje parduodamas už 11 500 eurų. Butas užima 49 kv. metrus. Nuotraukose objektas atrodo neblogai, tačiau skelbimas nurodo, kad jam reikalingas remontas.
Raseinių rajone parduodamas dailiai ir tvarkingai atrodantis 2 kambarių butas už 24 tūkst. eurų. Jis parduodamas su visais baldais, buitine technika ir netgi televizoriumi. Skelbime rašoma, jog būstas atnaujintas – pakeisti vamzdynai, langai, apšiltintos sienos ir grindys, pakeistas stogas.
Radviliškio rajone dviejų kambarių butą parduoda taip pat beveik pusvelčiui – už 5 tūkst. eurų. Kaip ir dauguma kitų, butas yra senos statybos, tačiau parduodamas pilnai įrengtas, su baldais ir buitine technika, yra įrengtas dušas, tačiau būstą šildyti tektų kietuoju kuru.
Kituose regionuose būstas brangesnis, tačiau nežymiai. Dešimtyje Lietuvos rajonų vidutinė kvadratinio metro kaina svyruoja maždaug tarp 200 ir 300 eurų. Už 2000 eurų čia galima nusipirkti nedidelį prastesnės būklės butą, sumokėjus daugiau – apie 20-30 tūkst. eurų – įmanoma nusipirkti neblogai atrodantį, renovuotą būstą su visais baldais bei pakankamai erdvų, užimantį apie 50-60 kv. metrų.
Per mažai žmonių ir užimtumo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius įvardijo pagrindinę priežastį, dėl kurios būstas šiuose rajonuose yra labai pigus – tai prastėjantys demografiniai rodikliai. Tai taip pat yra tie šalies regionai, kuriuose nesikuria verslas bei darbo vietos.
„Žmonės išvažiuoja, o NT pardavimas tampa labiau turto atsikratymu. Reikia pažiūrėt, kas apskritai ten parduodama, nes tai gali būti ir kažkokios sodybos ar namai, iš kurių žmonės išvykę ir nori kuo greičiau parduoti, todėl tokios ir kainos. Tuose rajonuose, kuriuose yra kažkokia ekonominė veikla, kurie gali pritraukti jaunimą, jaunas šeimas, kur užimtumas yra aukštesnis, tikrai tokių kainų nerasim“, – komentavo M. Statulevičius.
Daugumoje rajonų vidutinė būsto kvadratinio metro kaina pakilo, nors ir nežymiai. Kai kurie pavyzdžiai gali net nustebinti, pavyzdžiui, Zarasų rajone 2016 metų pabaigoje kv. metro kaina siekė vos 290 eurų, o 2018-aisiais šoktelėjo dvigubai ir dabar siekia apie 600 eurų.
M. Statulevičiaus teigimu, Zarasų, o taip pat ir Ignalinos rajonas yra vieni iš tų, kurie turi daugiausia potencialo augti ir tapti patraukliais kaip rekreaciniai rajonai. Šie rajonai gali atvykusiems poilsiautojams pasiūlyti paslaugas, pramogas ir poilsį.
„Ežeringas, žalias, sveikas kraštas. Po tokių Druskininkų ir Birštono sėkmės istorijų, matyt, turėtų ateiti ir Aukštaitijos eilė. Tai NT kainos ir atspindi, kad žmonės atranda tas teritorijas, kuriose iki tol kainos buvo nepelnytai žemos ir kainų augimui dar tikrai ne pabaiga“, – kalbėjo specialistas.
Jis patikino, kad kainų augimas yra ne priežastis, o rajonų augimo pasekmė – tai rodo, kad jiems pavyko pritraukti didesnį žmonių susidomėjimą. Žmonės nori ten gyventi arba perka investicijai.
Pašnekovo įsitikinimu, tokią sėkmę gali kartoti ir kiti rajonai, neblogus rezultatus stengiasi rodyti Rokiškis, Naujoji Akmenė, Mažeikiai – miestai, kuriuose kuriasi darbo vietos, didėja žmonių užimtumas. Čia ateinančios įmonės netgi pačios stato savo darbuotojams daugiabučius.
„Kur bus žmonių, kur bus darbo, ten ir patrauklu bus. Kiekvieno rajono istorija yra individuali, vienur žemės ūkis gali kelti patrauklumą, kitur vietoje žemės ūkio gali būti investuojama į gamybą, perdirbimą, medieną ir pan. Faktas, kad kažkokių paslaugų mažuose miesteliuose nelabai sukursi, nes jos koncentruojasi didmiesčiuose, todėl regionų sėkmė yra gamyboje arba žemės ūkyje, miškininkystėje“, – apie mažų miestelių galimybes aiškino M. Statulevičius.
Investuoti galima, tačiau apdairiai
Ekspertas vis dėlto įspėjo, kad investuoti į NT galima tik tada, jei žmogus supranta, kas tai yra. Jeigu nori investuoti tik dėl to, kad ten kada nors galbūt stovės gamykla, bet nelabai supranta apie patį investavimą į NT ir jo valdymą, priežiūrą, pats negalės važinėt į tą rajoną, rodyti objekto potencialiems nuomininkams ir tai taps našta, tuomet to daryti neverta. Bet jeigu žmogus turi supratimą apie NT rinką, tuomet pasvarstyti verta.
M. Statulevičius išskyrė ir vieną problemą, su kuria gali tekti susidurti renkantis būstą atokesniame rajone – sena, sovietinė statyba. Anot jo, sau ar investicijai žmonės labiau nori pirkti naujos statybos arba renovuotą, tačiau tvarkingą būstą, o tokių rasti mažesniuose miesteliuose labai sunku, o kartais net ir neįmanoma.
Kai kurie rajonai aktyvesni net už Kauną
Roberto Žulpos, „Inreal“ grupės NT rinkos analitiko nuomone, NT kainos yra tiesiogiai susijusios su miesto ar rajono ekonominiu vystymusi. Kuo miestas didesnis, kuo daugiau jame ar aplink jį sukuriama darbo vietų, kuo didesni atlyginimai, vartojimas ir žmonių perkamoji galia, tuo aukštesnės nekilnojamojo turto kainos.
„Dauguma šių miestų yra šalies pakraščiuose, jų demografinė situacija blogėja, darbo vietos taip pat nekuriamos. Paramos būstui įsigyti politika, kokia yra šiuo metu, vargu ar galėtų sukelti pokytį. Praėjusių metų pavyzdys parodė, kad didžioji dalis paramos prašytojų buvo iš Vilniaus ir Kauno rajonų, t.y. tų vietų, kurios turi didžiausią plėtros ir galimybių potencialą“, – DELFI teigė analitikas.
Pasak jo, daugumoje miestų pačių savivaldybių administracijos dirba neefektyviai, neįdeda ar nenori įdėti daugiau pastangų, jog padėtis ten pasikeistų.
R. Žulpa patikino, kad situacijos tokiose savivaldybėse kaip Visaginas, Akmenė, Rokiškis, keičiasi ir artimiausiu metu pasikeis.
„Priežastis – realiai vykstančios, ar suplanuotos didelio masto investicijos, sukursiančios didelį skaičių naujų darbo vietų. Investicijos, kuriančios darbo vietas, augina viso regiono gerovę – kuriasi nauji verslai, mažėja nedarbo lygis, didėja gyventojų pajamos ir vartojimas. Visa tai turi įtakos ir šių regionų NT segmentui, nes augant pajamų lygiui, gyventojai ieško geresnio būsto, o augant paklausai, auga ir būsto kainos. NT rinka suaktyvėja ne tik ten, kur investicijos jau atėjo, bet ir ten, kur jų laukiama – išaugę gyventojų lūkesčiai ją taip pat stimuliuoja.
Kita vertus, nors žvelgiant į absoliučius skaičius atrodo, kad viskas vyksta tik sostinėje ir didžiuosiuose miestuose, bet pagal santykinį sandorių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, 2018 metais Visaginas ir Akmenės rajonas buvo aktyvesni net už Kauno miestą“, – tvirtino R. Žulpa.