Robertas Žulpa

52 straipsnių

Robertas Žulpa (1960 m. kovo 20 – 2024 d. rugpjūčio 30 d.) – buvęs garsus Lietuvos plaukikas, olimpinis čempionas, daugkartinis Europos čempionas, pasaulio vicečempionas ir rekordininkas.

R. Žulpa net šešis kartus tapo Lietuvos vyrų plaukimo čempionu: 100 m ir 200 m krūtine (1977 ir 1983 m.), 200 m kompleksiniu būdu (1977 m.) ir kombinuotosios estafetės 4 po 100 m (1983 m.).

Skambiausia jo karjeros pergalė – iškovotas olimpinis auksas 1980-ųjų žaidynėse Maskvoje vyrų 200 m plaukimo krūtine rungtyje (2 min. 15,85 sek.).

Robertas taip pat laimėjo tris Europos čempionatų aukso medalius: 1981-aisiais Splite, Kroatijoje, 200 m krūtine ir 1983-aisiais Romoje, Italijoje, tiek 100 m krūtine, tiek kombinuotoje estafetėje 4 po 100 m su SSRS rinktine, o 1982-aisiais Gvajakilyje, Ekvadore, 200 m krūtine rungtyje nuskynė pasaulio pirmenybių sidabrą.

Jis pasaulio 1981-aisiais Floridoje, JAV, užfiksavo ir 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą trumpajame (25 m) baseine – 2 min. 12,77 sek.

R. Žulpa buvo apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigžde (2010 m.) ir medaliu Už nuopelnus olimpizmui (2015 m.), Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės kryžiumi (2015 m.) bei Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2024 m.).

Aurimas Kuckailis

Tai buvo ne ta žaidėja, kuri imama į rinktinę pasėdėti ant atsarginių suolelio. Jos iškovoti trofėjai ir kapitonės statusas kalba patys už save. Jos nurodymų aikštėje klausė ir geriausia tų laikų krepšininke pasaulyje laikoma 210 cm ūgio milžinė Uljana Semionova. Zarasuose gimusi vidurio puolėja tap...

Aurimas Kuckailis

„Kažkokia gal nenormali esu? Ir draugės visada sako: „Vis tiek tu esi kitokia: kitaip rengiesi, kitokią muziką klausai, kitaip galvoji“, – juokėsi viena tituluočiausių Lietuvos visų laikų plaukikių Lina Kačiušytė. Savo 60-metį pirmąją Naujųjų metų dieną atšventusi ir dokumentinio filmo premjerą apie...

„Inreal“

Iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų, Kaune yra daugiausiai komercinės paskirties pastatų, tačiau Klaipėda pirmauja pagal vienam gyventojui tenkantį komercinio nekilnojamojo turto (NT) plotą. Be to, uostamiestyje palyginti su kitais didžiaisiais miestais ženkliai daugiau komercinio NT naudojama viešbuč...

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt

Vidutinės butų kainos Vilniuje ir Kaune skiriasi apie 10 proc., tuo metu žemės sklypų kainos šių miestų rajonuose skiriasi dvigubai, o išskirtiniais atvejais – net šešis kartus. Tokiais pastebėjimais su LRT.lt dalijasi NT bendrovės „Ober-Haus“ atstovai Vilniuje ir Kaune Audrius Šapoka bei Antanas Ki...

Vilniuje šiemet vis daugėja naujų neparduotų butų – kai kuriais vertinimais, jis jau perkopė 5 tūkstančius ir iki metų pabaigos tikriausiai nesumažės, tačiau statybos nesustoja. Kokia padėtis kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir ar dėl to gali kristi būsto kainos?