Butą nori įsigyti čia ir dabar
Lietuvoje didžioji dalis NT pirkimo-pardavimo sandorių sudaroma naudojant nuosavas lėšas ir nesinaudojant bankų finansavimu. Vilniuje, kur NT yra brangesnis, tokių sandorių dalis yra mažesnė, ir bankų paskolos imamos dažniau. Registrų centro duomenimis, būsto pirkimo-pardavimo sandorių už nuosavas lėšas dalis Lietuvoje 2020 m. buvo 57,2 proc., 1,1 proc. p. didesnė, nei 2019 m. Vilniuje, kur būstai brangesni ir reikia turėti daugiau nuosavų lėšų, šių sandorių dalis yra mažesnė – 43,4 proc., tačiau 0,7 proc. didesnė, nei 2019 m. Didėjančią būsto sandorių naudojant nuosavas lėšas dalį lemia greičiau nei būsto kainos augančios gyventojų pajamos.
Turbūt dažnas iš mūsų norėtume turėti galimybę būstą įsigyti nuosavomis lėšomis, neįsipareigoti bankams. Kai kuriais atvejais santykių su kreditavimo įstaigomis neturėjimas naudingas ir NT pardavėjams, kurie patys neturi finansinių įsipareigojimų.
Dvi vilnietės – Agota ir Monika, su „Delfi Būstas“ sutiko pasidalinti istorijomis, kai jos pardavinėjo savo butus ir pasiturintys pirkėjai norėjo juos pirkti čia ir dabar, nuosavomis lėšomis.
Vilnietė Monika su vyru savo dviejų kambarių butą Žvėryne, Vilniuje, nusprendė parduoti šių metų pavasario pradžioje. Pasak pašnekovės, pardavimu jiedu aktyviai neužsiėmė, tačiau per trumpą laiką jų butu susidomėjo net 10 pirkėjų. Du iš, pasak Monikos, buvo pasiryžę už tokį NT susimokėti iškart, nuosavomis lėšomis.
„Vienas toks pirkėjas buvo garbesnio amžiaus vyras, jis atvyko su sūnumi, ko gero, studentu ir sakė, kad pirktų nuosavomis lėšomis sūnui butą. Jis pats iš Panevėžio. Tai buvo potencialūs pirkėjai, tačiau kaip tik uždarė savivaldybes, ir jau nebegalėjo atvažiuoti apžiūrėti antrą kartą“, – pasakoja pašnekovė.
Kitas pirkėjas, kuris buvo pasiryžęs butą Žvėryne įsigyti nuosavomis lėšomis, galimai, grynaisiais pinigais – jaunas vaikinas, kuris, pasak Monikos, daug laiko buto apžiūrai neskyrė. Moters teigimu, jaunuolis galimai buto ieškojo investicijai ir teiravosi pašnekovės bei jos vyro, ar butas pirktas su paskola.
Mes patvirtinome, kad butas pirktas su paskola, tačiau tai vaikino nesužavėjo. Jis užsiminė, kad jam netinka, nes jis nori mokėti grynaisiais. Taip pat esame gavę ne vieną laišką pašto dėžutėje, kad žmogus įsigytų butą mūsų name grynaisiais“, – sako Monika. Tiesa, moteris neatskleidė, už kiek šeima pardavinėjo savo butą, tačiau analogiškuose skelbimuose tame pačiame daugiabučių kvartale rašoma, kad trijų kambarių buto kaina už kvadratinį metrą yra 3,5 tūkst. eurų.
Į sandorį atsinešė lagaminėlį, pilną grynųjų
Agotos istorija kiek senesnė. Ji savo butą pardavė dar 2013-aisiais, tačiau jau tada, pasak jos, būta pirkėjų, kurie NT norėjo pirkti iškart, nuosavomis lėšomis.
„Buvo 2013 metai, pardavinėjau Vilniuje butą, kiek pamenu, 165 tūkst. litų norėjau gauti. Pirkėjas apžiūrėjo butą, patiko ir pasakė, kad perkame iškart, jei 5 tūkst. litų nuleisime, nes paskui tiek nebeduosime, nes butas įdomus tik to, kol naujas“, – prisimena Agota.
Pašnekovės teigimu, antrą kartą atėję pirkėjai jau patys atsinešė sutartį, kur buvo surašyti visi Agotos asmeniniai duomenys: asmens kodas ir pan.
„Aš, aišku, labai nustebau. Sakė, kad duomenis išsitraukė iš registrų centro, nes turi priėjimą prie ten. Sakė pasinaudojo proga, kad greičiau čia viskas įvyktų“, – pasakoja moteris.
Vėliau, pasak Agotos, ji išsiaiškino, kad butą perka NT brokeriai, nors susitikimo metu jie ir neprisistatė: „Sakė, kad butą perka sesei. Gal jai ir pirko.“
Dėl buto pirkimo Agota ir pirkėjai susitiko viename komercinių bankų, pirkėjas moteriai už butą sumokėjo grynaisiais pinigais, kurie buvo sudėti juodame lagamine.
„Pirkėjas banke paprašė kažkokio raktelio ir pats atsinešė juodą lagaminą iš banko saugyklos, kuriame buvo vien gryni pinigai“, – atsimena pašnekovė.
Perka įvairūs nuosavų lėšų turintys pirkėjai pirkėjai
Lietuvos banko teigimu, kai pirkėjai už NT nori atsiskaityti nuosavomis lėšomis, reiktų apsvarstyti pinigų skaidrumo, lėšų kilmės klausimus. Kas yra tie pirkėjai, kurie gali už NT susimokėti čia ir dabar? Pasak NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus, reikia suprasti, kad NT rinkoje sudaromi ne tik pirmojo būsto pirkimo-pardavimo sandoriai. Tikrai dažnai, ypač pernai metų pabaigoje ir šiemet NT žvalgosi ir jį perka tie, kurie pardavė savo pirmąjį būstą arba turėtą žemės sklypą ir pinigus turi savo banko sąskaitose.
„Nutinka taip, kad kažkas parduoda savo turtą, į jo sąskaitą įkrenta nemaža dali pinigų ir tokie pardavėjai tampa NT pirkėjais – gali pirkti kitą būstą už tuos pačius pinigus. Tai dažnai taip ir vyksta tokie sandoriai, kai žmonės keičia būstą. Tada nereikia banko pagalbos. Manau, yra nemaža dalis tokių pirkėjų“, – pabrėžia pašnekovas.
NT analitikas tęsia, kad tokių pirkėjų, kurie gali turtą įsigyti nuosavomis lėšomis, ypač prestižiniame segmente, yra ir užsienyje. Taip pat tai gali būti iš užsienio grįžę lietuviai, aukštas pareigas užimantys pirkėjai, kurie yra susitaupę dideles pinigų sumas.
„Nereikia pamiršti, kad yra žmonių, kurie visą gyvenimą turėjo verslą ir turi sukaupę pinigų. Tai gali būti ir regionų gyventojai, ten ir taip yra didesnis galvos skausmas, kur investuoti uždirbtus ir sutaupytus pinigus. Tai jeigu kažkas iš šeimos narių persikėlė į sostinę, visai logiška tokiems žmonės įsigyti NT“, – komentuoja pašnekovas.
Anot A. Antanavičiaus, kai kuriems NT pardavėjams dar netgi patogiau ir geriau, jeigu pirkėjas pasiūlo už parduodamą turtą atsiskaityti grynaisiais. Pinigai į pardavėjo sąskaitą ar kišenę atsiduria sandorio dieną, nereikia gaišti laiko laukiant, kol juos pardavėjui perves kredito įstaiga.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus duomenimis, būsto pirkimą be paskolų lemia ir jo kaina bei pirkėjo galimybės jį įpirkti. Pavyzdžiui, 2020 m. Lietuvoje 37,6 proc. visų naujos statybos būstų buvo nupirkta nuosavais pinigais (1,3 proc. mažiau, nei 2019 m.). Tuo tarpu senos statybos būstų už nuosavas lėšas nupirkta 63,6 proc. (2,2 proc. daugiau, nei 2019 m.). Vilniuje skirtumas tarp naujos ir senos statybos būstų sandorių be paskolų yra mažesnis. 2020 m. 39,6 proc. naujų būstų Vilniuje buvo nupirkta savais pinigais (0,3 proc. mažiau, nei prieš metus), senos statybos būstų nupirkta 46,7 proc. (1 proc. p. daugiau, nei prieš metus).