Reikia suvokti, ką lyginame
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas sako, kad senos ir naujos statybos būstų nereikėtų dėti į tą pačią lentyną, o norint įvertinti situaciją reikia turėti aiškią klasifikaciją.
„Žmonės sako, seni būstai – visi blogi, o nauji – geri. Tačiau taip nėra. Pirmiausia reikia žiūrėti, ką su kuo mes lyginam. Jeigu norim palyginti obuolius, tai juos ir reikėtų lyginti su obuoliais, o ne su kriaušėm ar bananais“, – sako pašnekovas.
Anot jo, kalbant apie senos ir naujos statybos būstus ribą reikėtų brėžti maždaug apie 2000 metus, kai pradėti apšildyti daugiabučių fasadai, o butuose atsirado reguliuojamas šildymas. Tuo tarpu 1994-1997 metais daugiabučiai vis dar buvo statomi pagal sovietinę metodiką.
M. Mikočiūno tikinimu, netgi vertinant senos statybos būstus juos taip pat reikėtų klasifikuoti, nes kiekvienas laikotarpis statybos srityje turiu savų niuansų. Tačiau, pasak jo, prasčiausios statybos pavyzdžiu galima laikyti sovietmečiu statytus blokinius daugiabučius.
„Tuo pačiu laikotarpiu statyti mūriniai daugiabučiai yra kur kas kokybiškesni. Būtent dėl to blokiniai būstai renovuojami dažniausiai. Tuo metu tokio tipo statyba buvo laikoma laikina, todėl tokie daugiabučiai turi daug dalykų, kurie nėra ilgaamžiai ir problematiški. Jie energetiškai yra neefektyvūs ir šalti“, – kalbėjo ekspertas.
Tačiau, jeigu vertintumėme senamiestyje esančių būstų, statytų XVIII-XIX a., kokybę, reikėtų atkreipti dėmesį į juose galimai esančius probleminius niuansus. Pavyzdžiui, pasak M. Mikočiūno, kai kurie būstai turi medines perdangas, kurias pakeisti gali kainuoti kaip visiškas buto remontas.
Dar didesnė puokštė pasirinkimų
Eksperto tikinimu, vertinant naujos statybos būstus galima pamatyti dar didesnę vaivorykštę ir pasirinkimų puokštę.
„Atskiras statytojas kuria vis kitą istoriją, todėl reikėtų pasidomėti, kas statė ir kaip statė. Žmonės labai apibendrina: tarsi naujos statybos daugiabučiai būtų vienodi. Iš tiesų yra daug niuansų“, – akcentavo pašnekovas.
Anot jo, akivaizdu, kad 2022-2023 metais statytas daugiabutis niekada neprilygs tam, kuris buvo pastatytas 2003-2005 metais, nes netgi skirsis vienu ir kitu metu naudotos medžiagos.
„Pigiausi ir prasčiausi naujos statybos būstai Vilniuje yra Fabijoniškių mikrorajone, S. Neries gatvėje. Naujos ir senos statybos būstų kainos panašiausios būtent Fabijoniškių mikrorajono gale. Nors ten senos statybos daugiabučiai dar buvo statyti prieš pat nepriklausomybę, 1986-1989 metais, o nauji namai – 2008 metais, tačiau jie yra labai nekokybiški“, – atviravo M. Mikočiūnas.
Naujos statybos būstai turi šleifą
Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius tikina, kad kokybės atžvilgiu senos statybos būstas retai gali prilygti naujos statybos. Anot jo, naujos statybos daugiabučius reikėtų talpinti į penkerių metų laikotarpį, kai dar galima sakyti, kad penkerių metų senumo būstas yra pakankamai kokybiškas ir naujas.
„Naujos statybos daugiabutis vienareikšmiškai bus kokybiškesnis, turės geresnę šiluminę varžą, rekuperacinę sistemą. Tuo tarpu senos statybos būstas dažnu atveju pasižymi pelėsiu dengtomis sienomis, o po renovacijos, tokiuose pastatuose atsiranda dar kitų problemų. Kartais seni daugiabučiai turi ir labai prastą triukšmo izoliaciją“, – kalbėjo ekspertas.
Tačiau, anot jo, vis dar yra žmonių, kurie senos statybos būstus vertina kur kas labiau. O tai dažniausiai lemia asmeniniai, emociniai argumentai.
„Pavyzdžiui, 2008-2009 metų patirtis rodo, kad tuo laiku buvo statomi ne itin geros kokybės būstai. Taigi šaukštas deguto sugadino medaus statinę ir kai kuriuos žmones tas prasto įvaizdžio šleifas vis dar veikia, todėl jie mano, kad naujos statybos būstas turės trūkumų. Pavyzdžiui, „kartonines“ sienas.
Šiuo metu yra sudėtinga blogai pastatyti daugiabutį ir gauti visus sertifikatus, kurie parodytų, kad pastatas yra tinkamas naudoti. Paprastai vystytojai, kurie vykdo ne pirmą projektą, yra įsisavinę, kaip tinkamai ir kokybiškai atlikti savo darbą“, – patikino A. Antanavičius.
Paklaustas į ką reikėtų atkreipti dėmesį pirkėjui, norinčiam įsigyti senesnės statybos būstą, ekspertas atsakė, kad pirmiausia nereikėtų savęs laikyti visų galų meistru ir esant galimybei pasinaudoti specialistų paslaugomis.
„Taip pat šiandien žmogus yra pajėgus informacijos ieškoti viešojoje erdvėje, būstai iki penkiolikos metų senumo, kurie atsirado ant naujos statybos bangos, paprastai turi bendrijas. Esant poreikiui visada galima informacijos pasiteirauti kaimynų. Daug informacijos tikrai galima susirinkti, tačiau ne visada žmonės tai daro. Kartais jiems nedrąsu, kartais norisi pataupyti, todėl ir rizikuoja“, – sakė A. Antanavičius.