DELFI tiesioginėje konferencijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia pastebėjo, kad lietuviams – itin svarbu turėti savo nuosavą būstą. Net „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai viduriniajai klasei linkę priskirti žmogų ne tik pagal jo gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, ar šis turi savo nuosavą būstą.
„Tai nebūtinai geras požiūris, nes turime nemažai Europos Sąjungos valstybių – Vokietiją, Šveicariją, kur kas antras gyventojas neturi nuosavo būsto, vertina savo mobilumą. Lietuvoje mažiau aktualu, gal turime du tris darbo vietų traukos centus ir šeima nutarusi viename centre įsikurti, labai retai vėliau pakeičia darbo vietą“, – sako ekonomistas.
Vilniečių galimybės mažesnės nei kauniečių
N. Mačiulis skaičiuoja, kad šeima Vilniuje, kurios bendros pajamos būtų apie 1200 eurų, galėtų įpirkti maždaug 73 kv. metrų būstą. Tačiau viskas priklauso nuo to, į kokį mikrorajoną ar kokio lygio butą krypsta žvilgsnis.
„Jei mes žiūrėtume naujos statybos, prestižinėje vietoje, ten kaina virš 2000 eurų už kv. metrą, tai sunkiai ir 50 kv. metrų būstą įpirktų. Jei žiūrime senos statybos ir nerenovuotą, tai gal ir 100 kv. metrų dydžio butą nusipirktų. Viskas labai priklauso ne tik nuo pajamų, bet ir nuo preferencijų, šeimos dydžio, poreikių ir pan.“, – sako ekonomistas.
Nekilnojamojo turto analitikas, viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius paskaičiavo, kad 800 eurų uždirbantis žmogus galėtų pasiskolinti apie 61 tūkst. eurų. Dar pridėjus savo 15 proc. įnašą, teoriškai būstą galėtų už 72 tūkst. eurų įsigyti. Visgi sostinėje ši suma atrodo visai kitaip nei Klaipėdoje ar Kaune.
„Vidutines pajamas uždirbantis vilnietis, vienas ir neturintis papildomų įsipareigojimų, gali geriausiu atveju nusipirkti senos statybos butą – tokį pavargusį centre, kuriam reikės remonto. Arba naujos statybos vieno kambario butą, kažkur periferijose – Pilaitėje, Pašilaičiuose, Santariškėse. Šiuo klausimu Kaunas ir Klaipėda atrodo geriau, nes ten nors ir vidutinės pajamos šimtu eurų mažesnės, centrinėje miesto dalyje gali įsigyti arba labai gerai įrengtą seną butą arba net naujesnį, kokių 10 metų senumo.
Tai Vilniuje pirkėjai tą kainų lygį yra šiek tiek nustūmę į priekį. Galbūt ateities lūkesčiai didesni, gyventojų daugiau atvyksta. Bet kad Vilniuje vidutinės pajamos neleidžia tokio gero būsto įsigyti kaip Kaune ir Klaipėdoje, tai faktas“, – tvirtina A. Antanavičius.
N. Mačiulis taip pat pastebi, kad šiuo metu Vilniuje tenka ilgiausiai laiko kaupti pradinį įnašą, palyginus su kitomis Baltijos šalimis. Sukaupti įnašą trunka daugiau nei du metus, gyvenant asketiško būdo gyvenimą.
„Būsto įperkamumas gana aukštas yra, bet tai labiausiai žemos palūkanos palaiko“, – prideda ekonomistas.
A. Antanavičiaus nuomone, būsto kainos Vilniuje yra per didelės, žvelgiant į gyventojų pajamas. Analitikai nelinkę prognozuoti, kaip toliau keisis būsto kainos, mat jos priklausys ne tik nuo augančių pajamų, bet ir nuo pačių gyventojų lūkesčių.
Prieš perkant būstą – būtina įvertinti savo finansinį stabilumą
Ekonomistas N. Mačiulis skaičiuoja, kad šiuo metu nuomoti būstą Vilniuje yra daug brangiau nei gyventi nuosavame bute ir mokėti paskolą. Tačiau tai lemia žemų palūkanų era, kuri nesitęs amžinai.
„Dabar prie tokių žemų palūkanų, daugeliu atvejų, pirkimas yra pigesnė alternatyva nei nuoma. Mūsų skaičiavimais Vilniuje vidutinį būstą beveik dvigubai pigiau yra įsigyti ir mėnesinės išlaidos su patarnavimu beveik dvigubai pigesnės būtų. Bet tos žemos palūkanos nesitęs amžinai, ir jau Europos Centrinis Bankas pradės didinti kitais metais. Tai jau pradės didėti, bet čia jau sunku įvertinti kokios bus palūkanos per ateinančius 20 metų, kiek trunka paskola. Vis tiek tikėtina, reiktų įsivaizduoti, kad bus arčiau 2–3 proc.“, – sako jis.
Taip pat prideda, kad staigia palūkanos kilti neturėtų.
A. Antanavičiaus teigimu, reikėtų atsižvelgti ir į savo dabartinius poreikius, nes keisti būstą yra brangu. Pavyzdžiui, nors šiuo metu ir gali būti pigiau pirkti būstą nei jį nuomoti, po metų ar kitų galite sukurti šeimą, nuspręsti persikelti, ir taip toliau, o tai lems ir pasikeitusius norus būsto atžvilgiu.
„Nerekomenduočiau skubėti pirkti. Jei notaro sandorius, paskolos sudarymo sutartį, hipotekas ir panašius kaštus įskaičiuotume, tai keičiant būstą kas keletą metų išeina daugmaž tas pats, o nuomodamas dar gali investuoti į savo nuosavą kapitalą. Bet čia ir nuo žmogaus būdo priklauso“, – sako jis.
Abu analitikai pabrėžia, kad svarbiausia įsivertinti savo finansinį stabilumą ir nesiskolinti maksimaliai leidžiamą sumą. N. Mačiulis primena, kad prieš imant paskolą būstui reikėtų pagalvoti apie alternatyvius scenarijus – kas nutiks, jei vienas šeimos narys praras darbą, jei pagausės šeima, jei padidės palūkanos ir pan. A. Antanavičius prideda, kad reikėtų pasilikti finansinių atsargų, iš kurių būtų galima išgyventi mažiausiai šešis mėnesius.