palūkanos

Sugrįžęs būsto rinkos aktyvumas kurį laiką niekur nedings, tačiau šiais metais gali paspartėti kainų augimas, sako kai kurie ekspertai. Pasak jų, šiame kontekste yra rizika sulėtėti būsto įperkamumo didėjimui. Argumentuojama, kad nors atlyginimai toliau augs, vis dėlto ryškiausias bazinių palūkanų m...

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus apie bazinės indėlių palūkanų normos mažinimą nuo 2,75 proc. iki 2,5 proc., ekonomistai sako, kad sprendimas nieko nenustebino. Visgi jie pastebi ženklų, kad tolesni bazinių palūkanų karpymai vyks lėtesniu tempu ir su ilgesnėmis diskusijomis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą sumažino bazines palūkanų normas. Tai šeštasis jų karpymas per pusantrų metų. Sprendimas turėtų prisidėti prie euro zonos ekonomikos atsigavimo, pasaulyje įsiplieskiant prekybos karams ir neslopstant geopolitinei įtampai.

Ketvirtadienį Europos akcijos svyravo, o euro kursas kilo tikintis, kad Europos Centrinis Bankas dar kartą sumažins palūkanų normas.

Nuo vasario 1-osios šalyje atsiradus lengvesniam būsto paskolų refinansavimui, padidėjo bankų maržos, mato dalies duomenis renkančių ir gyventojams paskolų pasiūlymus teikiančių įmonių atstovai. Pasak jų, to buvo galima tikėtis, tačiau ne tokiu dideliu augimu.

„Lietuvos būsto rinkoje baigėsi įšalas“, – apie naujausias būsto rinkos tendencijas Lietuvoje sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, sandorių skaičius pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius trejus metus, nors, tiesa, būsto įperkamumas išlieka žemesnis nei ilgalaikis istorinis vi...

Penktadienį Rusijos centrinis bankas antrą kartą iš eilės paliko rekordiškai aukštą palūkanų normą nepakeistą, neatmesdamas galimybės toliau ją kelti, kadangi infliacijos spaudimas tebėra didelis.

Europos Centriniam Bankui (ECB) praeitą ketvirtadienį sumažinus bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiais metais galima tikėtis tolimesnių mažinimų. Anot jo, tokio paties dydžio sumažinimo galima tikėtis ir kovą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą sumažino bazines palūkanų normas, analitikams svarstant, kur bus nubrėžta „neutralių“ normų riba, o Europos Sąjungai susiduriant su ekonomikos iššūkiais ir didesnių muitų iš JAV grėsme.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė manantis, kad sausio pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) priims dar vieną sprendimą dėl palūkanų mažinimo. Ir nors būsto įperkamumo rodikliai gerėja, pagrindinė mūsų šalies būsto rinkos problema tol...

Vyriausybė pirmadienį pradėjo platinti ketvirtąją gynybos obligacijų emisiją, už kurią bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.

Medžio apdirbimo pramonė išgyvena sunkų laikmetį ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje, sako dešimtmečius bendrovei Kretingoje vadovaujantis Pranas Varkojis. Interviu „Delfi“ jis kalbėjo apie pinigų nuvertėjimą, kartais neįprastas jaunosios kartos ambicijas ir apie robotus, kurie moka daryti beve...

Karpomos bazinės palūkanos darys įtaką investicijoms 2025 metais, o priežasčių geriems lūkesčiams netrūks, mano „Delfi“ kalbinti analitikai. Vis dėlto pernai spurtavęs technologijų sektorius nebūtinai išpildys visus pažadus. Grąžą gali koreguoti ir didžiųjų ekonomikų sprendimai.

Į kitus metus Lietuva žengia su geru pagreičiu ir gali turėti dar vienus auksinius metus, apie 2025-uosius sako ekonomistai. Visgi nepaisant gerų prognozių išskiriama, kad rizikų netrūks. Gyventojai turėtų nusiteikti didesnei infliacijai, mažesniam algų augimui bei galimam energijos kainų šuoliui.

Ketvirtadienį Europos Centriniam Bankui (ECB) praeitą ketvirtadienį vėl sumažinus palūkanų normas, institucijos prezidentė Christine Lagarde tvirtina – tai nebuvo paskutinis mažinimas.

Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.

Terminuotą indėlį norintis pasidėti Lietuvos gyventojas jau neras 4 proc. metinių palūkanų bankuose, o ir kredito unijose indėlių grąža toliau mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių, nes nulinis pajamingumas depozitams kol kas neprognozuojamas.

Euro zonoje jau mažėja bazinės palūkanų normos, tačiau Lietuvos gyventojams ir verslui dar ankstoka džiaugtis paskolų aptarnavimo kaina, ji tebėra viena aukščiausių šiame bendros valiutos bloke. Lietuvos bankas lapkritį paskelbė, kad Lietuva tebėra viena iš brangiausiai skolinančių euro zonos šalių....