480 straipsnių
Palūkanos – mokestis už naudojimąsi kito pinigais. Tai – pajamos, gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Palūkanos yra pajamų šaltinis ir dėl to sudaro nacionalinių pajamų dalį. Palūkanos gali būti vertinamos kaip procentais per metus išreikšta kaina, susiejanti dabartinę vertę su būsimąja. Palūkanų norma yra pagrindinė pinigų ir finansų analizės kategorija.
„Lietuvos būsto rinkoje baigėsi įšalas“, – apie naujausias būsto rinkos tendencijas Lietuvoje sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, sandorių skaičius pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius trejus metus, nors, tiesa, būsto įperkamumas išlieka žemesnis nei ilgalaikis istorinis vi...
Penktadienį Rusijos centrinis bankas antrą kartą iš eilės paliko rekordiškai aukštą palūkanų normą nepakeistą, neatmesdamas galimybės toliau ją kelti, kadangi infliacijos spaudimas tebėra didelis.
Europos Centriniam Bankui (ECB) praeitą ketvirtadienį sumažinus bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiais metais galima tikėtis tolimesnių mažinimų. Anot jo, tokio paties dydžio sumažinimo galima tikėtis ir kovą.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą sumažino bazines palūkanų normas, analitikams svarstant, kur bus nubrėžta „neutralių“ normų riba, o Europos Sąjungai susiduriant su ekonomikos iššūkiais ir didesnių muitų iš JAV grėsme.
Metų pradžia – puiki proga išsikelti finansinius tikslus ir pradėti taupyti: didesniam pirkiniui, kelionei, pradiniam būsto įnašui ar ateičiai. Finansų ekspertai neretai siūlo taupyti pasitelkiant išmaniąsias programėles ar naudojantis kitais metodais, pavyzdžiui, kas dieną atidedant tam tikrą skaič...
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė manantis, kad sausio pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) priims dar vieną sprendimą dėl palūkanų mažinimo. Ir nors būsto įperkamumo rodikliai gerėja, pagrindinė mūsų šalies būsto rinkos problema tol...
Vyriausybė pirmadienį pradėjo platinti ketvirtąją gynybos obligacijų emisiją, už kurią bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.
Medžio apdirbimo pramonė išgyvena sunkų laikmetį ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje, sako dešimtmečius bendrovei Kretingoje vadovaujantis Pranas Varkojis. Interviu „Delfi“ jis kalbėjo apie pinigų nuvertėjimą, kartais neįprastas jaunosios kartos ambicijas ir apie robotus, kurie moka daryti beve...
Karpomos bazinės palūkanos darys įtaką investicijoms 2025 metais, o priežasčių geriems lūkesčiams netrūks, mano „Delfi“ kalbinti analitikai. Vis dėlto pernai spurtavęs technologijų sektorius nebūtinai išpildys visus pažadus. Grąžą gali koreguoti ir didžiųjų ekonomikų sprendimai.
Į kitus metus Lietuva žengia su geru pagreičiu ir gali turėti dar vienus auksinius metus, apie 2025-uosius sako ekonomistai. Visgi nepaisant gerų prognozių išskiriama, kad rizikų netrūks. Gyventojai turėtų nusiteikti didesnei infliacijai, mažesniam algų augimui bei galimam energijos kainų šuoliui.
Ketvirtadienį Europos Centriniam Bankui (ECB) praeitą ketvirtadienį vėl sumažinus palūkanų normas, institucijos prezidentė Christine Lagarde tvirtina – tai nebuvo paskutinis mažinimas.
Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.
Terminuotą indėlį norintis pasidėti Lietuvos gyventojas jau neras 4 proc. metinių palūkanų bankuose, o ir kredito unijose indėlių grąža toliau mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių, nes nulinis pajamingumas depozitams kol kas neprognozuojamas.
Euro zonoje jau mažėja bazinės palūkanų normos, tačiau Lietuvos gyventojams ir verslui dar ankstoka džiaugtis paskolų aptarnavimo kaina, ji tebėra viena aukščiausių šiame bendros valiutos bloke. Lietuvos bankas lapkritį paskelbė, kad Lietuva tebėra viena iš brangiausiai skolinančių euro zonos šalių....
Finansinė pagalvė nenumatytiems gyvenimo atvejams ar santaupos didesniems pirkiniams reikalingos kiekvienai šeimai. Vieni žmonės tarsi be jokių pastangų moka spausti eurą prie euro, tuo tarpu kitų kišenėse pinigai neužsilaiko.
Būsto įsigijimas paprastai sunkiai įmanomas be skolinimosi iš banko. Prisiėmus ilgalaikį finansinį įsipareigojimą kai kurie gyventojai ima dairytis galimybių paskolą atiduoti sumokant didesnes įmokas arba susitrumpinant mokėjimo laikotarpį. „Delfi“ pasidomėjo, ar tai apsimoka ir kokios sąlygos taiko...
Infliacijai nemažėjant, Rusija penktadienį palūkanas padidino iki 21 proc. – tai aukščiausias skolinimosi kainų lygis per daugiau nei 20 metų.
Europos Centrinis Bankas paskelbė dar kartą mažinantis bazines palūkanų normas. Šįkart jos mažinamos dvidešimt penkiais baziniais punktais. Taip pat prasidėjo ir kitų metų valstybės biudžeto dėlionės. Šias naujienas aptarsime su „Šiaulių banko“ vyr. ekonomiste Indre Genyte–Pikčiene.
Infliacijos šuoliai tampa nauja realybe, sako kai kurie ekonomistai, prognozuojantys stabilumo šiame fronte pabaigą. Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį dar kartą sumažino bazines palūkanų normas, bandydamas pakreipti infliaciją į 2 proc. tikslą vidutiniu laikotarpiu. Ekspertų teigimu, ši reguliu...
Europos centrinis bankas (ECB) per spalio mėnesio posėdį ir vėliau tikriausiai sumažins skolinimosi kainą, tačiau kai kurių investuotojų ir ekonomistų lūkesčiai dėl politikos švelnėjimo atrodo perdėti, teigė ECB valdančiosios tarybos narys Martinis Kazakas.
