„2020-ųjų gruodis – tikras stebuklų metas. Ypač skausmingus ir sunkiai prognozuojamus metus vainikavo bene istoriniai rezultatai. Rinkos aktyvumo augimas ir tvarumas Vilniuje bei Kaune jau yra pastebimi plika akimi. Reikia tikėtis, kad tokie jie išliks ir ateityje. Klaipėda pamažu išeina iš pirminės būsto rinkos „paraščių“, ir jau greitai čia galime sulaukti išties įdomių ir didelės apimties projektų“, – pranešime spaudai teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Gruodžio mėnesį Vilniuje susitarta dėl 672 naujų butų bei apartamentų įsigijimų (įvertinus 3 atšauktus susitarimus). Tai – 38 proc. daugiau nei prieš mėnesį, ir 2 kartus daugiau nei pernai gruodį. Šis skaičius viršija net 2020 metų spalio mėnesio rezultatus, kurie buvo geriausi nuo pat 2012 metų. Taigi naujų susitarimų rekordas per paskutinį metų ketvirtį buvo sumuštas dukart, antrąjį – jau beveik nevaldomai siaučiant pandemijai ir galiojant griežtiems karantino ribojimams.
„Esant tokiam rinkos aktyvumui galima daryti prielaidas ir apie spyruoklės efektą, kuomet būstą įsigyja iki šiol delsę tai padaryti pirkėjai, ir apie rinkos perkaitimą, kuomet sprendimą įsigyti būstą didelis skaičius pirkėjų priėmė jau esamomis sąlygomis“, – sako T.S. Kvainickas.
Iš tiesų, argumentuoti galima abi šias prielaidas. Karantinas visuomenei tapo jau pakankamai įprastu reiškiniu, tad žmonių apsisprendimo laisvės neberiboja. Numatomas fiskalinis skatinimas ir laukiama infliacija skatina gyventojus apsaugoti savo santaupas labiausiai jiems priimtinu bei suprantamu būdu – investicijomis į nekilnojamąjį turtą (NT).
Gana ryškūs pokyčiai vyksta sostinėje įsigyjamo būsto klasių santykyje – labiausiai padidėjo vidutinės klasės būsto pardavimai. Tikėtina, kad 2020 metais ženkliai išaugus būsto svarbai, nemažai žmonių nusprendė pasigerinti savo gyvenimo sąlygas. Ekonominės klasės būsto taip pat įsigyta daugiau nei praėjusiais laikotarpiais (padidėjimas mažesnis nei vidutinės klasės segmente), ir mažesnės suminės kainos būsto įsigijimas gali būti laikomas lėšų apsaugojimu. Prestižinio būsto parduota mažiau nei spalį, tačiau tam įtakos turėjo ir mažesnis šios klasės pasiūlos kiekis.
2020 metų gruodį „Inreal“ į stebėjimą įtraukė 665 naujus būstus Vilniuje – tai dvigubai daugiau nei spalį bei 2019-ųjų gruodį, todėl pasiūlos kiekis pirminėje rinkoje sumažėjo neženkliai, iki 4 551 butų. Kita vertus, daugiau nei tūkstantis šių butų yra rezervuoti, tad realios pasirinkimo galimybės – kur kas mažesnės. Maloni žiniai NT vystytojams – pirmą kartą nuo karantino pradžios (neskaitant kovo) likvidumo indeksas Vilniaus mieste susitraukė žemiau simbolinės 1 ribos, ir šiuo metu siekia 0,95. Tai reiškia, kad esamas pasiūlos kiekis galėtų būti realizuotas per mažiau nei dvylika mėnesių. Tokia rodiklio reikšmė buvo tipinė 2019 metais, tačiau dėl pandemijos 2020-ųjų birželį buvo šoktelėjusi iki 1,19 (pasiūlos kiekio realizacija per kiek daugiau nei 14 mėnesių).
Kalėdos atėjo ir pas Kauno NT vystytojus – gruodį susitarta dėl 146 būstų pardavimo (įvertinus 6 atšaukimus), t.y. 51 proc. daugiau nei lapkritį ir net 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Toks susitarimų skaičius nėra rekordinis, pavyzdžiui, 2019 metų liepos mėnesį buvo susitarta dėl 153 būstų pardavimo, tačiau dėl šventinio laikotarpio gruodis paprastai būna žymiai pasyvesnis. Priešingai nei Vilniuje, laikinojoje sostinėje dominavo išskirtinai ekonominės klasės būsto pardavimai, tačiau šio segmento butų daugiausiai yra ir pasiūloje. Gruodį „Inreal“ į stebėjimą įtraukė 220 naujų butų Kaune. Tai – tris kartus daugiau nei prieš metus ir trečdaliu daugiau nei prieš mėnesį. Likvidumo indeksas nuo 1,16 pagerėjo iki 1,12. Rodiklio reikšmė vis dar prastesnė nei 2019 metais. Kita vertus, vos prieš porą metų buvo laikoma, kad indekso reikšmė 1,5 yra optimali realizuojant būstą pirminėje rinkoje.
Labiausiai lauktas rezultatas – Klaipėdoje. Susitarus dėl 72 būstų pardavimo (3,6 karto daugiau nei lapkritį ir 44 proc. daugiau nei prieš metus) galima teigti, kad pirminė būsto rinka atsigauna ir uostamiestyje.
„Greta žinių apie numatomas investicijas Klaipėdoje, reikšmingas teigiamas susitarimų pokytis – išties puiki žinia visiems rinkos dalyviams, pozityviai nuteikiantis jau artimiausiai ateičiai“, – teigia T.S. Kvainickas.
72 susitarimai nėra rekordinis rezultatas, dar šių metų vasarį buvo susitarta dėl 77 būstų pardavimo, tačiau to pakako, kad pardavimai atsispirtų nuo dugno. Šiemet nauja pasiūla Klaipėdoje stagnavo, tad įtraukus į stebėjimus 52 naujus būstus, rinkos aktyvumas tapo harmoningesnis, pirkėjams suteikiama galimybė rinktis ne tik iš likučių bet ir naujų projektų, o jų per artimiausius porą metų laukiama išties nemažai. Simboliška, kad likvidumo indeksas Klaipėdoje peržengė 1 ribą ir šiuo metu siekia 0,99. Tai reiškia, kad esamą pasiūlos kiekį galima realizuoti per kiek mažiau nei metus – dar vienas postūmis NT vystytojams pasiūlyti pirkėjams naujų projektų.