Pavasarį karantinas sudavė didelį smūgį NT rinkai, tačiau per vasarą kaupusi jėgas, rudenį ji pademonstravo, ką sugeba: rugsėjį ir spalį fiksuoti rekordiniai būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičiai. Registrų centro duomenimis, per rugsėjį įregistruota 12,7 tūkst. NT sandorių – 19 proc. daugiau nei pernai ir 7 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
„Toks rugsėjo spurtas leido dar labiau sumažinti metinio sandorių kiekio atsilikimą nuo praėjusių metų. Jeigu įregistruojamų NT sandorių kiekis per likusius šių metų mėnesius išlaikys panašų tempą, galima tikėtis, kad 2020 metais bendras rezultatas nedaug atsiliks nuo 2019-ųjų“, – pranešime cituojamas Registrų centro atstovas Paulius Rudzkis.
Pirkėjai „šlavė“ butus (ypač Vilniuje, kuriame NT rinka yra aktyviausia), išaugo domėjimasis namais ir žemės sklypais. Registrų centro duomenimis, šiemet visoje šalyje įregistruota 44,6 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (45,3 tūkst.). Rugsėjį įregistruota 6,4 tūkst. sklypų sandorių – 27 proc. daugiau nei 2019 metų rugsėjį ir 6 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota per 9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per rugsėjį įregistruota per 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 19 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir 1 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
„Labai gerus rugsėjo rezultatus pirmiausiai lėmė žemės sklypų rinka – rugsėjo rezultatai buvo geriausi per pastaruosius keletą metų. Gyvenamųjų namų pardavimai taip pat toliau laikosi istorinėse aukštumose“, – sakė P. Rudzkis.
Vien tik per rugsėjį įregistruota beveik 3,2 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 8 proc. daugiau nei 2019 metų rugsėjį ir 11,5 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Tačiau tuomet atėjo spalis ir lietuviai parodė, kiek ir kokio NT jiems reikia. Registrų centro duomenimis, pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – spalio mėnesio pardavimai yra didžiausi šiais metais.
Toks rinkos spurtas, anot įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojančio Registrų centro specialistų, dar labiau priartino bendrą šių metų rezultatą prie 2019 metais fiksuotų skaičių.
„Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs NT sandorių rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet. Be to, atskirai tik butų, namų ir žemės sklypų per spalį užfiksuotas sandorių rezultatas apskritai yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Vis dėlto, tikėtina, kad šalyje augant COVID-19 atvejų skaičiui gali sugrįžti pavasarį matytas neapibrėžtumas rinkoje, kuris neabejotinai koreguos ir NT sandorių kiekius ateinančiais mėnesiais“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Per spalį įregistruota beveik 3,7 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 14 proc. daugiau nei 2019-ųjų spalį ir 15 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį. Taip pat įregistruota beveik 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 20 proc. daugiau nei praėjusių metų spalio mėnesį ir 5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį. Kalbant apie žemės sklypus, vien tik per spalio mėnesį įregistruota 7,2 tūkst. sklypų sandorių – net 24 proc. daugiau nei 2019 metų spalį ir 12,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.
Kas lėmė rekordinius sandorių kiekius?
NT bendrovės „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis lapkričio 24 dieną vykusioje Metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje sakė, kad rudenį smarkiai išaugusius NT pardavimus galima paaiškinti keliais argumentais. Pirmiausia, rugsėjo-spalio mėnesiais galėjo būti sudaryti tie pirkimo-pardavimo sandoriai, kurie pavasarį negalėjo įvykti dėl techninių kliūčių: kurį laiko buvo neteikiamos notarinės paslaugos, žmonės negalėjo apžiūrėti būstų arba nenorėjo to daryti pandemijos metu.
Kai techninės kliūtis buvo įveiktos, pasak S. Vagonio, dalis potencialių NT pirkėjo galėjo savo sprendimą atidėti geresniems laikams, norėdami įsitikinti dėl savo finansinės būklės, ekonominės situacijos šalyje ir, žinoma, NT rinkoje. Prasidėjus koronaviruso krizei, ekonomistai ir NT analitikai prognozavo įvairius scenarijus ir Lietuvos ekonomikai, ir būsto rinkai, buvo kalbama apie galimą kainų mažėjimą, todėl, S. Vagonio teigimu, dalis gyventojų galėjo nuspręsti laukti.
„Kiti – norėjo pirkti, bet negalėjo, nes neteko pajamų arba jos sumažėjo“, – konferencijoje sakė S. Vagonis.
NT ekspertas akcentuoja, kad kalbant apie NT rinkos aktyvumą negalima nepaminėti bankų paskolų politikos. S. Vagonio, koronaviruso krizės akivaizdoje bankai visiškai „neužsuko paskolų kranelių“, gyventojai, kurių finansinė situacija buvo gera, galėjo gauti būsto kreditą. Taip pat, kita svarbi sąlyga, kad NT rinka būtų aktyvi – gyventojų pasitikėjimas ir lūkesčiai. S. Vagonio teigimu, pirmosios koronaviruso bangos metu, praėjus keliems mėnesiams po pandemijos pradžios, gyventojų pasitikėjimas bei lūkesčiai savo finansine situacija ir valstybės ekonomika augo.
NT ekspertas kelia klausimą, kaip pirkėjas elgsis dabar, kai Lietuvoje – antroji ir kur kas stipresnė koronaviruso banga?
Į tai gali atsakyti tas pats gyventojų pasitikėjimas. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2020 m. spalį padidėjo 1 procentiniu punktu. Kaip rašoma Statistikos departamento pateiktoje informacijoje, spalį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį geriau nei rugsėjį: 22 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 19 proc. – kad pablogėjo (rugsėjį – atitinkamai 21 ir 20 proc.). Vertinant namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) tikėjosi, kad jo namų ūkio finansinė padėtis gerės, 11 proc. manė, kad ji blogės (rugsėjį – atitinkamai 22 ir 10 proc.).
Kas lemia gyventojų nuotaikas? Be abejo, jų finansinė padėtis, taip pat ekonomistų prognozės visai Lietuvai. Be to, anot „Ober-haus“ atstovo S. Vagonio, gyventojai į koronaviruso antrąją bangą žvelgia kiek kitaip.
„Jau turime pirmo karantino pavyzdį, kad įveikėme negandas, tačiau vis tik galutinį tašką padės vakcina. Labai sudėtinga pasakyti, kaip bus toliau“, – svarsto NT ekspertas.
Tiesa, lapkričio mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklis nedžiugina. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2020 m. lapkritį buvo minus 4 ir, palyginti su spaliu, sumažėjo 5 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą, palyginti su spaliu, lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo dėl susiklosčiusios Covid-19 situacijos pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės.
Grįžtant prie priežasčių, lėmusių NT rinkos atsigavimą, pasak S. Vagonio, nereikia pamiršti ir pasikeitusių gyventojų poreikių. Vis daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu, todėl jiems tampa svarbu gyventi patogiame, erdviame būste.
„Karantinas atnešė požiūrį, kad būstas tampa ir biuru, ir mokykla, ir vaikų darželiu. Ir daliai žmonių tai patiko. Toks kardinaliai pasikeitęs požiūris gali išsivystyti į pokyčius. Nors anksčiau mažėjo statomų būstų plotas, dabar kalbama, kad pradės augti. Statistika irgi rodo panašius dalykus, matome, kad auga namų pardavimų skaičius“, – sako S. Vagonis.
NT eksperto teigimu, akivaizdu, kad gyventojų lūkesčiai – geri, tačiau yra kita medalio pusė. Kokybiniai paklausos pokyčiai gali būti sunkiai prognozuojami. Ką žmonės pirks, kada pirks.
„Viskas priklauso nuo ekonominės situacijos, žmogus erdvesnį būstą gali pirkti tada, kai gali, o ne tada, kai nori. Augant ekonomikai, augs ir būsto kokybė, kalbant apie didesnį plotą. Pandemija – būsto kokybinio momento lūžis. Žmonės supranta, kad geriau gyventi didesniame būste“, – pabrėžia NT ekspertas.
NT analitikas situacijos per rožinius akinius nevertintų
S. Vagonis taip pat užsimena, apie galimą NT kainų augimą: nežinia, kaip NT rinką paveiks į rinką pasaulyje įliejami pinigai. Tačiau VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius skeptiškai vertina galimus NT kainų pokyčius. Jo teigimu, pats pinigų spausdinimas ir ekonomikos skatinimas savaime negarantuoja, kad rinkos dalyviai ims visus pinigus leisti ir kils kainos.
„Viskas priklauso nuo konteksto. Pavyzdžiui, pinigų spausdinimas gali lemti, kad padidės žmonių santaupos. Jeigu žmonės nežinos, kas jų laukia artimiausioje ateityje, vargu, ar jie eis į banką, skolinsis ir pirks NT. Gal bus jie tiesiog laikys pinigus ir lauks, kas bus toliau, kaip buvo ir šią vasarą“, – aiškina NT analitikas.
A. Antanavičius sako, kad reikėtų įvertinti ir galimą nedarbo lygį Lietuvoje. Nedarbo lygis koreguos vartojimą ir tai gali sukelti tam tikrų turto klasių pigimą.
„Žinoma, gali būti, kad pinigų spausdinimas sukels kainų kilimą, bet galbūt pirmo būtinumo prekių – maisto ir pan. Bet akcijų kainos, NT kainos, jos funkcionuoja pagal kitas taisykles ir tai nėra garantija. Todėl aš nesiryžčiau teigti, kad NT kainos kils, tačiau yra kitas momentas, kad daug kas tuo tiki, ir tas tikėjimas žmones skatina jau šiandien pirkti NT, šiandien investuoti, nes yra lūkestis, kad turtas po kelių mėnesių jau bus brangesnis, ir toks mąstymas skatina kainų kilimą. Ir mes turime aplinką, panašią į NT burbulo, o tai istorijoje yra daug kartų įvykę. Tai aš kažkaip nežiūrėčiau į viską per rožinius akinius ir daugiau matau tokio dirbtinio palaikymo, o ne tvarios perspektyvos“, – pabrėžia NT analitikas.
A. Antanavičius tęsia, kad šiuo metu, žvelgiant į NT rinką, jaučiami būsto paklausos pokyčiai. Vis daugiau žmonių ieško namo, sklypo už miesto, keliasi arčiau gamtos.
„Tai yra visai logiška ir dabar, kai darbas vyksta nuotoliniu būdu, vis dažniau tenka girdėti, kad nebėra būtinybės gyventi didmiesčiuose arba daugiabučiuose, žmonės pradeda ieškoti būsto, kuriame galėtų komfortiškai leisti laiką ir dirbti. Tai toks pokytis yra labai reikšmingas. Žmonės pradėjo ryžtingiau žiūrėti kitokį turtą“, – tikina A. Antanavičius.