Vartant NT skelbimus tikrai galima pastebėti, kad naujos statybos būstų dydžiai kur kas mažesni nei senos statybos. Nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ Pardavimo vadovas Justinas Šavelskis tikina, kad iki 2009 metų vystytojai sau leido statyti itin didelius butus, pavyzdžiui, vieno kambario butas turėjo apie 40 kvadratinių metrų ploto, kai šiandien vystytojai į tą patį plotą sutalpina du kambarius.
„Dviejų kambarių butai buvo statomi apie 60-70 kv. m., o trijų kambarių – po 70-90 kv. m. Tai reiškia, kad tokį būstą bandant parduoti dabartinėje rinkoje, tą padaryti būtų itin sunku, nes tokių didelių būstų paklausa yra itin maža“, – tikina J. Šavelskis.
Pasak nekilnojamojo turto eksperto, būsto mažėjimo tendencijos labiausiai jaučiamos 2-3 kambarių butų segmente. Todėl vystytojas ekonominės klasės projektuose stengiasi apsiriboti 25-65 kv. m. riba, nes didesnės kvadratūros butai jau turi kitokius pirkėjus, kurių Lietuvoje dar nėra daug. J. Šavelskis pabrėžia, kad būsto mažėjimo tendencijos labiausiai jaučiamos trijų kambarių butų segmente.
„Šiandien mes šiems segmentams stengiamės projektuoti vieno kambario butus iki 30 kv. m. Kita vertus, pastaruosius penkerius metus vieno kambario butų projektuoti kuo mažiau, bet daugiau projektuoti 1,5 kambario butus. Tai yra tie patys vieno kambario butai, tiesiog turi atskirą miegamąjį“, – aiškina pašnekovas ir aprodo vieną iš tokių būstų.
40 kvadratinių metrų buto, apie kurį kalba nekilnojamojo turto ekspertas, apdaila kainavo 24 tūkstančius eurų, kitaip – šeši šimtai eurų už kvadratinį metrą. Tačiau šios kainos ir tendencijos negalioja prestižinės klasės būstams. Eksperto teigimu, ekonominės klasės mažų būstų pirkėjai dažnai renkasi butus su daline apdaila ir vėliau patys juos įsirengia. Nors didžiausia yra dviejų kambarių butų paklausa, tam tikras segmentas pirkėjų renkasi ir itin mažus, 25-30 kvadratinių metrų butus. Kas perka tokius butus? Pasak Justino Šavelskio, labiausiai tokio dydžio būstai domina investuotojus. Taip pat tokius būstus perka tėvai savo vaikams.
„Tokius butus tikrai labai mėgsta tėvai nupirkti savo vaikams, kurie atvažiuoja į Vilnius mokytis. Taip pat ir vyresnio amžiaus žmogus, pardavęs savo didesnį būstą, arba poros, kurios mėgsta nedidelius butus“, – vardija pašnekovas.
Nors mažų butų daugiausiai siūloma ekonominės klasės projektuose, aukštesnės klasės projektuose taip pat pastebimi pasikeitimai. Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ Rinkos analitikas Mantas Mikalauskas tikina, kad visoje rinkoje vidutinis būsto dydis šiandien yra mažesnis nei anksčiau.
„Būsto dydis šiandien yra apie 52 kv. m. Jeigu žiūrėtume istoriškai, tai prieš dešimtmetį vidutinis būsto dydis yra apie 5-6 kv. m. didesnis. Tai reiškia, kad būstai po truputėlį yra linkę mažėti ir mes esame linkę įsigyti mažesnį būstą. Bet taip pat matome, kad tendencija rinkoje krypsta į truputį aukštesnės klasės butus. Tai reiškia, kad mes esame linkę įsigyti mažiau, bet kokybiškiau. Gal mažiau, bet arčiau centrinės miesto dalies“, – aiškina M. Mikalauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad būsto mažėjimo tendencijos pastebimos ir Europoje, ir už Atlanto, tad Lietuva nėra išimtis.
„Visų pirma yra architektūrinių pokyčių. Anksčiau turėjome atskiras virtuves, didesnius koridorius, vietas, kur pasidėdavome daiktus, o dabar mums reikia efektyvaus ploto ir efektyvaus planavimo. Žmogus nori mokėti už tiek kvadratų, kiek jis galės jų efektyviai naudoti. Dar vienas dalykas yra elgesio pokyčiai. Žmonės šeimas formuoja vėliau, ir tai lemia mažesnio būsto paklausą“, – komentuoja pašnekovas.
Butas, kurį rodo Mantas Mikalauskas, yra 37 kv. m. Pasak pašnekovo, tokio tipo būstų vystomame projekte turėtų būti apie 10-15 proc.. Didžioji dalis butų yra 40 kv. m., dviejų kambarių. Tokius būstus daugiausiai renkasi pirkėjai investuotojai arba jaunos poros, kurios bute ketina gyventi 3-5 metus.
Analitikas pataria žiūrėti skeptiškiau
Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad mažėjančių būstų tendencija tikrai yra, tačiau analitikas abejoja, ar dėl to reikėtų labai džiaugtis pirkėjams.
„Iš tiesų, ta tendencija statyti mažesnius būstus yra matoma ne vienerius metus. Aš tai siečiau su tuo, kad <...> tai yra adekvatu kainai, kurią gali sumokėti ar pasiskolinti iš banko pirkėjas. Tam tikru metu toks poreikis rinkoje buvo. <...> Vystytojai gana dažnai naujais projektais orientuojasi į, kaip jie patys vadina, efektyviai suplanuotą koncepciją – tokius nedidelius butukus. Tai, kai 35 kv. m. gali būti du kambariai“, – aiškina ekspertas.
Nekilnojamojo turto analitikas pabrėžia, kad vystytojams – tai tarsi aukso gysla. Mažesnio ploto būstų kvadratinio metro kaina yra didesnė, todėl net mažo buto pardavimas atneša pelną.
„Natūralu, kad vystytojas nenori tų pinigų atsisakyti ir parduoda tą produktą, o pirkėjams taip pat yra patrauklu, nes jie bendra suma neišleisdami labai daug, gali turėti turtą, kuri tikisi vėliau išnuomoti, gauto grąžą, o galbūt dar ateityje kaina padidės ir iš to taip pat turės naudos. Tai yra norinčių tokį būstą pirkti, o, kol yra norinčių, vystytojai siūlo“, – sako A. Antanavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad tokių mažų būstų paklausa bus visada, tačiau nereikėtų turėti iliuzijų, kad investavus į tokį būstą, niekad neteks patirti nuostolio. Anot jo, rizika yra ir po penkerių metų ji bus dar ryškesnė.
„Turiu tam tikrų abejonių, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Per 5-10 metų Vilniuje turėtų pasikeisti demografinė padėtis. Šiuo metu čia gyvena didžiausia dalis 25-35 metų žmonių, kurie dar gali būti tokio būsto pirkėjai, nuomotojai. <...> Bet nuo 35 metų pirkėjai dairosi didesnio, trijų kambarių būsto ir žiūri, ką gali nupirkti. Ar tris kambarius šalia miesto centro, kurie gali kainuoti 150 tūkst. eurų, ar kotedžą miesto pakraštyje už 130 tūkst. eurų. Tai tada žmonės pradeda svarstyti. <...> Tai natūralu, kad šie maži butukai, kurie yra tokie populiarūs ir daug kas sako, kad jie bus perkami ir likvidūs visada, aš būčiau linkęs tuo abejoti, nes šio amžiaus gyventojų , kurie tokį būstą perka, dalis bus pati mažiausia. Nes pas mus atslenka tokia demografinė duobė paauglių, jų yra mažiausiai šiuo metu, ir jie po to ateis į rinką. Mes galime matyti ir studentų skaičių: per 10 į Vilnių atvažiavo dvigubai mažiau“, – aiškina NT analitikas A. Antanavičius.
Kaip atrodo maži būstai, ir į ką dėmesį atkreipti rekomenduoja NT analitikas A. Antanavičius, žiūrėkite vaizdo reportaže.