Daugelis kone vienbalsiai sutinka – nekilnojamasis turtas yra gera investicija ateičiai, o mokėti paskolą – efektyviau nei leisti pinigus nuomai. Tačiau toks požiūris skiriasi nuo Vakarų šalių, todėl kyla klausimas: kodėl lietuviams taip svarbu turėti nuosavą būstą?
Istorijos suformuotas tradicijas koreguoja jaunoji karta
„Kalbant apie įtaką būsto nuosavybės ir nuomojamo būsto santykiui, kiekviena šalis turi savo istoriją: nuo valstybės reguliuojamos nuomos kainos ar socialinio būsto programos (ji populiari Vokietijoje, kur nuosavybe valdomas turtas sudaro vos 51,5 proc.) iki būsto įperkamumo ir konkretaus miesto dydžio, jo struktūros. Dideliame mieste nusprendus keisti darbo vietą, natūralu pakeisti ir būsto lokaciją, nuomotis turtą tokiu atveju neretai efektyviau. Tai aktualu Didžiosios Britanijos gyventojams, kurioje nuosavybe valdomas turtas siekia 65,3 proc.“, – pranešime spaudai sako NT bendrovės „Darnu Group“ analitikas Mantas Mikalauskas.
Ir nors 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje turi nuosavą būstą, šią statistiką šiek tiek koreguoti imasi jaunoji karta. Šiandien ji atspindi tipinio pirkėjo profilį, yra mažiau prieraiši nuolatinei gyvenimai vietai, jai svarbi dalijimosi ekonomika.
„Nauja karta yra linkusi pirmiausia pažinti pasaulį, o tuomet galvoti apie stabilų gyvenimą ir šeimos kūrimą, todėl dažnai atsiduria kryžkelėje svarstydama, ką pasirinkti – būsto nuomą ar nuosavą būstą?“, – kalbėjo M. Mikalauskas.
Visgi banko „Luminor“ atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. jaunimo įsitikinę, kad nekilnojamas turtas – gera investicija ateičiai, o 70 proc. teigė verčiau mokėsiantys paskolą nei investuosiantys į nuomą – nuomojamame bute turėdami galimybę rinktis šiandien gyventų vos 4 proc. apklaustųjų.
„Banko „Luminor“ atliktas tyrimas Baltijos šalyse parodė, kad mūsų jaunimas yra brandus ir prisirišęs prie savo namų. Lietuviai nelinkę išskaičiuoti, kada laikas įsigyti būstą yra geras, o kada – blogas: mes nei laukiame krizės, nei nekilnojamojo turto nuvertėjimo. Tiesiog mūsų žmonėms namai yra svarbūs ir reikšmingi, todėl juos perkame tada, kai mums to reikia ir nelaukiame, kol pasitvirtins kažkokios prognozės ar spėjimai. Žmonės mato didesnę prasmę ir naudą mokėti paskolą už būstą negu už nuomą, o pasikeitus aplinkybėms ir esant poreikiui didesniems namams, įsigytas pirmasis būstas tampa puikia investicija“, – sako „Luminor“ banko būsto paskolų produkto vadovas Andrius Kvakšys.
Kodėl žmonės nuomojasi?
„Vieni svarbiausių argumentų, kodėl žmonės imasi nuomos – tai laisvės, lankstumo poreikis, galimybė neprisirišti prie būsto ir, pasikeitus aplinkybėms, keisti jo vietą, plotą. Nuomojant būstą nereikia rūpintis turto technine priežiūra, o ir ekonominio sunkmečio metu rizikos pasekmės kuklesnės“, – tikina M. Mikalauskas.
Kita vertus, jei ankstesnės kartos tame pačiame nuosavame būste dažniausiai nugyvendavo didžiąją dalį savo gyvenimo, dabar jauni žmonės įprastai butą perka 3–5 metams, o šeimai pagausėjus keliasi į didesnį būstą ar net nuosavą namą – tyrimo duomenimis, tokią galimybę itin vertina moterys, o nuosavo namo poreikis padidėja sulaukus 26–30 metų amžiaus. Nors, pasak M. Mikalausko, šiandien judėjimo galimybė tapo aktuali vienodai visiems.
„Nekilnojamasis turtas yra likvidus. Įsigiję būstą, mokėdami paskolą (kuri dažnai būna net mažesnė už nuomos kainą), ne tik įsigyjate savo turtą, bet ir potencialiai uždirbate iš kapitalo prieaugio – vien per pastaruosius 12 mėnesių gyvenamojo turto kainos Vilniaus mieste augo 4,6 proc.“, – pastebėjo ekspertas.
Kas pigiau?
Dažniausiai sprendimą – pirkti ar nuomotis – lemia kaina. Pasak eksperto, tai, kuris variantas yra ekonomiškai efektyvesnis, lemia rajonas, būsto įrengimo lygis ir pan.
Siekiant kuo tikslesnės analizės, M. Mikalauskas palygino konkurencingus, tarpusavyje mažai besiskiriančius butus sostinėje – jiems taikė tuos pačius vietos mieste, panašios kvadratūros kriterijus. Į palyginimą buvo įtraukti trys šiuo metu pirkėjų dėmesio sulaukiantys sostinėje vystomi vidutinės klasės projektai. Įvertinus trijų skirtingų bankų pasiūlymus paskolai, vidutiniškai mėnesio nuomos kaina vis tiek buvo 25-40 proc. didesnė nei galima mėnesinė paskolos įmoka.
„Nusipirkus ir įrengus naujos statybos vidutinės klasės 35–42 kv. metrų ploto būstą, išnuomoti jį būtų galima maždaug už 450–500 eurų. Įsigijus būstą paskola kainuotų pigiau, todėl toks variantas atrodo patrauklesnis. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad norint gauti paskolą, reikia sukaupti 15 proc. pradinį įnašą, o nuomojamas būstas, priešingai nei nuosavas, nereikalauja papildomų investicijų ir turto nusidėvėjimo ar techninės priežiūros atžvilgiu“, – sakė M. Mikalauskas.
Poreikius formuoja ir urbanizacija, ir karantinas
Į būstą M. Mikalauskas siūlo nežiūrėti kaip į nuosprendį visam likusiam gyvenimui. Tai pirmiausia esą kapitalas ateičiai, aiškiai suprantama ir fiziškai apčiuopiama investicija. Esant poreikiui ateityje būstą visuomet bus galima parduoti, o jame nusprendus negyventi – jį išnuomoti kitiems. Tokiais „įdarbintais“ būstais itin dažnai tampa mažesni nei 40 kv. metrų ploto butai.
„Didžioji dalis tokio būsto pirkėjų – investuotojai. Jie vėliau turtą siekia išnuomoti ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai“, – sakė M. Mikalauskas.
Pasak jo, didžiausią įtaką būsto ploto mažėjimo tendencijai padarė urbanizacija ir besikeičiantis požiūris, pirkėjams tapo aktualus ne kvadratinių metrų skaičius, o būsto funkcionalumas.
„Todėl ieškodami dviejų kambarių buto jie mieliau rinkdavosi 42, o ne 52 kv. metrų plotą – tokio turto kaina dažnai yra kur kas mažesnė, o funkciją jis iš esmės atlieka tą pačią“, – teigia M. Mikalauskas.
Tačiau pastarąjį pusmetį NT rinkoje kortas pamaišė karantinas – pasikeitus pirkėjų poreikiams ir darbo vietas iš biuro perkėlus į namus, daugelis ėmė dairytis didesnio būsto, atsirado poreikis namuose įsirengti atskirą darbo kambarį.
„Pirkėjai ėmė vis daugiau dėmesio skirti ir vidiniams kiemeliams. Balkonai bei terasos šiandien jau tapo norma, tuo tarpu kiemeliuose siekiama formuoti darnias ir draugiškas kaimynų bendruomenes. Kita vertus, kaip ir anksčiau – buto vieta ir aplinkinė paslaugų pasiūla yra raktiniai žodžiai kalbant apie pirkėjo poreikius“, – sako M. Mikalauskas.