Nors Europos Centrinis Bankas padidino EURIBOR, tačiau komerciniai bankai, išduodantys būsto paskolas, pradėjo mažinti palūkanų maržos dalį – siekdami skatinti skolinimąsi ir ekonomikai padėti susidoroti su nuosmukiu.
Ekonomikos suletėjimas veikia ir būstų pasiūlą. NT vystytojai dar praėjusių metų pradžioje skelbė, kad paklausa diktuoja pasiūla: jeigu pirkėjų NT rinkoje bus mažiau, butų Lietuvoje irgi bus statoma mažiau. Tokie planai ir buvo įgyvendinti. NT vystytojai „Delfi“ dar 2023 metų gruodį teigė, kad 2024-aisiais naujų butų pasiūla taip pat priklausys nuo pirkėjų gausos. Naujausiais duomenimis, sausio mėnesį „Inreal“ grupės stebėjimus įtraukti 304 nauji objektai – keturis kartus viršijo praėjusio mėnesio rezultatus (77) ir šiek tiek daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (296). Stebimų objektų skaičius per mėnesį padidėjo nuo 4587 iki 4641, ir yra apie 8 proc. didesnis nei 2023 m. sausį (4309). Tai reiškia, kad metus vystytojai pradėjo aktyviau nei pernai.
„Gana stabilios būsto kainos, laukiamas palūkanų normų mažinimas bei gyventojų pajamų didėjimas nuteikia optimistiškai rinkos aktyvumo atžvilgiu. Būsto įperkamumas buvo viena svarbiausių jo įsigijimo kliūčių 2023 metais. Atsigaunant ekonomikai nekilnojamojo turto rinka turėtų sekti iš paskos. 2024 – 2025 metų laikotarpiu rinką skatinti turėtų ir toliau sparčiai didėjantis sostinės gyventojų skaičius. Remiantis teritorinių ligonių kasų duomenimis Vilniaus gydymo įstaigose registruotų gyventojų per 2022 ir 2023 metus daugėjo 6 kartus sparčiau nei buvo įsigyjama naujo būsto. Žinoma, dalis jų – karo pabėgėliai, tačiau ir jiems reikalinga gyvenamoji vieta“, – pranešime žiniasklaidai teigė „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Esamiems projektams mažinamos kainos, siūlomos papildomas nuolaidos, dovanojamos stovėjimo vietos, sandėliukai ar teikiamos kitos naudos, pavyzdžiui, buitinė technika. Tačiau tokios dovanos ne visuomet pritraukia pirkėjus, o ir tie, kurie susidomėjo siūlomomis akcijomis, gali negalėti įsigyti norimo būsto dėl finansinių išteklių problemų.
„Suletėjimo metu padidėja atleidimų skaičius arba jaučiamas pajamų sumažėjimas. Pastebima, kad šiuo metu bankai tapo griežtesni skolindami pinigus – padidino reikalavimus dėl kredito patikimumo, o skolinimasis tapo sudėtingesnis“, – pranešime žiniasklaidai pasakojo „VisiBankai“ vadovė ir paskolų ekspertė Vita Kazėnienė.
Pasak V. Kazėnienės palūkanų normų ateities pokyčiai gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant ekonomikos augimą, infliacijos lygį, Europos centrinio banko politiką ir t.t. Viskas priklauso nuo infliacijos suvaldymo Europos zonoje. V. Kazėnienė pastebėjo, kad lapkričio mėnesį Euro zonoje infliacija siekė 2,4 proc.
„Tikimės, kad dėl tokio staigaus infliacijos mažėjimo EURIBOR nebekils ir šių metų antrąjį ar trečiąjį ketvirtį pradės po truputį ir nuosekliai kristi žemyn“, – sako V. Kazėnienė.
Pastaruoju metu pastebimas didesnis susidomėjimas būsto paskolomis, dėl mažėjančių bankų palūkanų maržų, tačiau ekonominis nesaugumo jausmas gali daryti įtaką mažėjančiam būsto paskolų skaičiui.
Nusprendusiems įsigyti nekilnojamą turtą, V. Kazėnienės teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į būsto paskolos sąlygas ir reikalavimus, tokius kaip pradinis įnašas, paskolos trukmė, mėnesio įmokos, mokėjimų atidėjimas, mokesčiai ir kitos sąlygos. Svarbu įsivertinti kintamų, fiksuotų palūkanų privalumus ir trūkumus, svyravimus ir apgalvoti nenumatytas rizikas. Reikėtų rinktis patikimą kredito įstaigą ir konsultuotis su tos srities specialistais, siekiant įvertinti visas finansines galimybes.
Taip pat labai svarbu žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą. Būsto pirkimas ir paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl verta įsitikinti, kad pavyks įvykdyti įsipareigojimus ne tik dabar, bet ir ateityje, net jei ekonominė situacija pasikeis.