DELFI pasidomėjo, kokie objektai ir už kokias kainas šiuo metu parduodami Lietuvos rinkoje.
Mūrinę sodybą Neringoje galima įsigyti už 900 tūkst. eurų. Skelbime rašoma, kad ji yra pilnai įrengta, su vandentiekiu bei centriniu šildymu. Paties pastato plotas siekia beveik 170 kv. metrų, jame yra septyni kambariai, o šalia esanti sklypo dalis užima 6 arus. Kaip pagrindinis privalumas įvardijama išskirtinė pastato vieta mieste bei pakankamas parkavimo vietų skaičius.
Soybos nuotraukas galite pamatyti čia.
Molėtų rajone siūloma sodyba 1 135 000 eurų, kurioje yra 9 namukai – objektas investicijai, norintiems imtis savo kaimo turizmo verslo. Skelbime rašoma, kad žemės plotas užima 6,55 hektaro bei turi 600 metrų sutvarkytos Saločio ežero pakrantės.
Nameliai naujai pastatyti iš eglių rastų, įrengtas geoterminis ir aeroterminis šildymas, visuose namuose taip pat įrengti židiniai. Dėl saugumo įmontuotos vaizdo realiu laiku stebėjimo kameros – galima bet kurioje vietoje patikrinti su telefonu kas vyksta realiuoju laiku. Skelbime taip pat rašoma, jog prie kiekvieno namo yra įrengti valymo įrenginiai, yra švaraus vandens gręžinys. Teritorija sutvarkyta, apžledinta veja, kuri nuolat prižiūrima bei tvarkoma. Be to, greta yra 17 hektarų sutvarkytas miškas, kurį taip pat galima įsigyti.
Tai sodyba, kurioje papildomai investuojant, galima praplėsti teritoriją ir pasistatyti daugiau poilsio namų, įrengti daugiau pramogų zonų.
Sodybos nuotraukas galite pamatyti čia.
Zarasų rajone parduodama 15 hektarų ploto sodyba už 1 300 000 eurų. Joje yra pagrindinis gyvenamasis pastatas, ūkinis pastatas, kuris įrengtas kaip gyvenamasis namas, taip pat yra garažas su sodybos darbuotojų patalpomis, pirtis su lauko kubilu. Namai suręsti iš pušų rąstų, o tarpai užpildyti samanomis.
Abu gyvenamieji namai užima po 110 kv. metrų ploto, įrengtos visos gyvenimui reikalingos patalpos – dušai, virtuvės, tualetai bei miegamieji kambariai su visa buitine technika ir baldais. Šalia pagrindinio namo įrengta 50 kv. metrų ploto terasa. Namo pirmame aukšte įrengtas grindinis šildymas, o antras aukštas šildomas radiatoriais.
Visuose pastatatuose yra vandentiekis bei kanalizacija, geriamasis vanduo tiekiamas iš artezinio gręžinio. Sodyboje veikia internetas ir skaitmeninė televizija.
Rašoma, kad teritorija yra sutvarkyta, akmenimis grįstas įvažiavimas bei automobilių parkavimo aikštelė. Šalia yra Švento ežeras, kurio smėlio pakrante naudojasi tik sodybos svečiai. Čia taip pat yra ir vaismedžių sodas, nedidelis daržas bei šiltnamis.
Sodyba parduodama kartu su kita, už 700 metrų miške esančia kaimo turizmo sodyba. Skelbime rašoma, kad sodybų užimtumas aukštas, nuolat atvyksta poilsiautojai ne tik šiltuoju metų sezonu, bet visus metus. Kaina nurodyta už abi sodybas, tačiau pageidaujantys gali įsigyti pastarąją už 350 tūkst. eurų.
Sodybos nuotraukas galite pamatyti čia.
Brangiausią parduodamą sodybą pavyko rasti Ignalinos rajone, Jonalaukio kaime. Čia parduodamo turto vertė siekia net tris milijonus eurų, o sodybos plotas – 1846 kv. metrus.
Skelbime rašoma, jog parduodamas poilsio namas ant Dringio ežero kranto. Aukštaitijos nacionalinio parko pušynuose. Dviejų aukštų mūtinis namas statytas 1980 metais, išlaikęs savo originalią architektūrą. Visi patogumai yra įrengti: centrinis šildymas skystu arba kietu kuru, vandentiekis, nuotekų šalinimo sistema, pakeisti visi langai, vamzdynai, elektros instaliacija, apšvietimas, vidaus apdaila ir t.t.
Pastate iš viso yra net 30 poilsio kambarių su tualetais ir dušais, dvi svetainės su židiniais, virtuvė, pirtis su baseinu. Atskirai yra įrengtos pagalbinės patalpos su katiline ir elektros skydine.
Iš viso parduodamas beveik 7 hektarų ploto sklypas, kurio daugiau nei 400 metrų ribojasi su ežero pakrante. Sodyboje yra įrengta atvira terasa, nuo kurios takas pro medžius veda link sporto aikštelių bei prieplaukos. Skelbime taip pat rašoma, kad pro šiuos poilsio namus gyventojams ir svečiams atsiveria gražūs miško ir ežero pakrantės vaizdai.
Sodybos nuotraukas galite pamatyti čia.
Šiuolaikinės sodybos nebepuošiamos ūkio padargais
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas sako, jog tokias dideles kainas pirmiausia lemia vieta ir brangios medžiagos, naudotos sodybų įrengimui bei gerbūviui tvarkyti. Pasak jo, šiuolaikinės sodybos jau pergyveno tą amžių, kai sodyba užmiestyje buvo siejama tik su kaimo turizmu, o interjeras bei eksterjeras buvo puošiamas vežimų ratais ir ūkio padargais ant sienų.
„Šiuolaikinės sodybos – tai poilsio rezidencija užmiestyje, su puikia infrastruktūra ir visomis naujausiomis technologijomis, kurios leidžia žmogui pailsėti nuo aktyvaus kasdieninio gyvenimo. Tokios sodybos įprastai būna prie vandens telkinių, su moderniai įrengtais pliažais, puikiu kraštovaizdžiu ir geru susisiekimu“, – komentuoja M. Mikočiūnas.
Jis taip pat sako, jog žmonių, turinčių pakankamai pinigų ir galinčių jas įsigyti, tikrai yra. O neretai būna ir taip, jog pasiūloje stinga tokio prestižinės klasės turto. Vis dėlto, pašnekovas tikina, kad šiuo metu tikrai ne visi nori prisirišti prie konkrečios sodybos.
Specialistas sako, kad norinčių ir galinčių sau leisti aukštos klasės poilsį žmonių dilema išlieka: ar geriau turėti nuosavą turtą, tačiau morališkai įsipareigoti ten, ar kaskart ieškoti naujų vietų nuomai, tačiau rizikuoti, kad geriausi variantai jau gali būti užimti arba ne visiškai patenkins poreikius.
Anot M. Mikočiūno, tokių sodybų pirkėjai labai įvairūs – užburti Lietuvos gamtos grožio, čia svečiuotis ir ilsėtis nevengia ir užsienio svečiai.
„Didelis privalumas Lietuvoje – mažas žmonių tankis. Tai leidžia gana privačiai leisti laisvalaikį ir turėti privačią aplinką. Pirkėjais gali tapti tiek privatūs asmenys, norintys turėti savo ramybės oazę, tiek įmonės, kurios sodybas orientuoja poilsiui savo svečiams“, – komentuoja jis.
M. Mikočiūnas siūlo brangias sodybas skirstyti į du tipus – verslui ir asmeninam poilsiui. Tiek vienos, tiek kitos gali būti brangios, tačiau jų infrastruktūra bus skirtinga.
„Verslui statomos prabangios sodybos orientuotos į pramogas, pvz., vandens sporto, žirgų, SPA paslaugų, žvejybos, medžioklės. Taip pat tokio tipo sodybos įprastai turi nemažai miegamų vietų, kad būtų tinkamos apgyvendinti susirinkusius svečius. Asmeniniam poilsiui skirtos sodybos labiau orientuotos į kraštovaizdį, yra atokiau nuo kitų gyventojų, neretai turinčios individualią apsaugą, įprastai reikalauja itin privačios aplinkos. Sodybų, skirtų asmeniniam poilsiui išskirtinumas – itin prabangios medžiagos, naudojamos tiek statybai, tiek jų įrengimui. Visa infrastruktūra kuriama tam, kad maksimaliai tarnautų žmogui ir leistų atsipalaiduoti bei jausti ramybę“, – tvirtina ekspertas.
Pirkėjų tikrai atsiranda
Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas taip pat mano, jog brangių sodybų esminis išskirtinumas yra vietos unikalumas. Anot jo, dažniausiai jos yra itin vaizdingose vietose, besiribojančios su upės ar ežero pakrantėmis, apsuptos miškų, turinčios gerą privažiavimą, jas supa didžiulė teritorija, o aplinka – prižiurėta ir išpuoselėta.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad itin prabangių sodybų rinka Lietuvoje yra labai maža, o pasiūla – labai nedidelė. Anot specialisto, paklausa joms taip nedidelė, tačiau geriausiai pagal vietą, aplinkos išpuoselėjimą, įrengimo lygį ir kainą subalansuotos sodybos savo pirkėjus tikrai randa.
„Reiktų atskirti du sodybų tipus: sodybos, kurios perkamos savo šeimos ar giminaičių poilsio reikmėms, atostogoms ar nuolatiniam gyvenimui ir sodybos, kurios pritaikytos kaimo turizmo veiklai, nuomai, jos parduodamos dažniausiai kaip komercinis objektas su kažkokiu pajamų srautu. Pastarųjų koncepcinis išplėtojimas yra visiškai kitoks nei asmeninėms reikmėms naudojamų sodybų, pvz., jose dominuoja didelis miegamųjų kambarių skaičius, didelės, pobūviams pritaikytos salės, pagalbinės patalpos ir pan. Tačiau kalbant apie savo poreikiams naudojamų sodybų pirkėjus: dažniausiai tai 45– 60 metų pirkėjai, sodybas perkantys kaip bent jau antrą ar trečią būstą“, – pasakoja A. Šapoka.
Ne visos sodybos randamos skelbimų portaluose
Įmonės „Vilniaus turtas“ direktorius ir NT ekspertas Antanas Kudarauskas pabrėžia, kad tokio turto savininkai vertina savo privatumą, todėl skelbimų portaluose paviešinta labai nedidelė dalis tokių objektų.
Jis taip pat sako, kad tokios sodybos vis dar parduodamos paslapčia, mat Lietuvoje dar pakankamai gajus įsitikinimas, jog jeigu tai pakliuvo į internetą, tai jau niekaip kitaip negalėjo surasti savo pirkėjo. Bet ta nuomonė kinta, todėl vis daugiau ir daugiau tokių objektų ateityje išvysime ir skelbimų portaluose.
„Tokie objektai nėra tipiniai namai, kurių gali rasti bet kur, tai vienetiniai egzemplioriai, statyti pagal specifinius užsakymus ir pageidavimus, pritaikyti ypatingai turtingų, reiklių žmonių poreikiams. Paprastai tokie žmonės gali pasakoti apie savo turtą vos ne kelias dienas, kaip jie sugalvojo dizainą, iš kur vežė ar užsakinėjo statybines medžiagas, kodėl pasirinko būtent šią vietą ir kuo šis objektas yra vienintelis ir nepakartojamas. Kaina tokių objektų nustatoma ne palyginamuoju metodu, nes dažnai tiesiog nebūna su kuo jų palyginti. Ne paskutinę vietą vertinime užima savininko statusas ir vardas, mat dažniausiai tokį turtą valdo: mūsų šalies tituluočiausi ir turtingiausi sportininkai, verslininkai ir kiti viešai visiems žinomi asmenys“, – aiškina A. Kudarauskas.
Dėl tokių objektų išskirtinumo tinkamo pirkėjo paieška gali užtrukti metus ir daugiau laiko. Prieš nuspręsdami pirkti, žmonės ilgai galvoja, analizuoja, ar tai tikrai tenkina jų poreikius ir ar tai nėra tik momentinė užgaida.
Anot pašnekovo, kadangi tokios sodybos parduodamos už labai didelius pinigus, paprastai kažką panašaus galima surasti ir kitose šalyse, todėl tokį turtą parduoti yra sudėtinga. Pasaulis tampa
Kadangi tokios sodybos parduodamos už tikrai didelius pinigus, paprastai už šią sumą galima būna įsigyti kažką panašaus ir kitose šalyse, todėl tokį turtą parduoti yra sudėtinga.
„Pasaulis tampa vis atviresnis ir mūsų turtuoliai labiau mėgsta rinktis svečias šalis su garantuotai geru oru, tačiau taip pat visuomet buvo ir bus tas kuris be galo myli šį kraštą ir nori gyventi, dirbti, pramogauti būtent čia ir jie nėra vien tik lietuviai. Ypač mūsų kraštą mėgsta buvusių tarybinių šalių piliečiai, kuriems mūsų klimatinės sąlygos, gamta ir ramybė ypatingai patinka. Po truputį mus pradeda atrasti ir čia užklydę kitų šalių piliečiai, bet man dar neteko susidurti su tokio tipo turto ieškotojais iš kitų šalių“, – teigia A. Kudarauskas.