DELFI skaitytoja Erika, gyvenanti Antakalnyje pasidalino savo nuomone apie šį rajoną. Ji pasakoja, kad jai rajonas patinka pirmiausia dėl kelių dalykų: nes turi paupį, kuris šiuo metu tvarkomas, ir tai yra erdvė, kur galima aktyviai leisti laiką, taip pat netoliese yra Valakampiai, kur smagu ir malonu leisti laisvalaikį.
„Labai gera vieta yra Antakalnio galas, kur aš ir gyvenu. Mes gyvename šalia Mokslo, informacijos ir komunikacijos centro, todėl ten yra daug jaunimo, kurie kažkaip labai pozityviai nuteikia. Bet manau, kad kalbant apie Antakalnio g., kur yra tie seni daugiabučiai, ten man nėra žavu. Aš ten pravažiuoju mašina, tai ta gatvė yra pakankamai bjauri, nes yra daug duobių, daug veiksmo, dvi juostos, troleibusai – labai daug sukančių į kairę, į dešinę. Žodžiu, atrodo, kad važiuoji kompiuteriniame žaidime, nes nuolatos laviruoji, kadangi nesitiki, kai kas nors stabdo ar dar kažkas atsitinka. Tačiau tai tik vairavimo prasme užkliūna“, – pasakoja pašnekovė.
Erika sako, kad pats rajonas jai labai patinka – jame gera ir malonu gyventi, viskas arti ir ranka pasiekiama. Vienintelis erzinantis dalykas – nesupratingi ir savo poreikius pernelyg iškeliantys kaimynai.
„Žmonės nusiperka butą prestižiniame kvartale, ir visi, gyvenantys pirmame aukšte gauna savo terasos gabalėlį. Tačiau yra nurodyta, kad ta terasa nėra jų nuosavybė, yra vidinės taisyklės. Pavyzdžiui, tu negali savavališkai kažką daryti toje vejoje, nes centralizuotai ji priklauso visiems, už tai moka visi gyventojai ir todėl mes turime tą gražų vaizdą. Bet čia išlenda tas lietuvio bruožas, kad jeigu aš turiu kažkokį žemės lopinėlį, aš turiu jį arti. Turiu pasodinti gėlytę, kažkokią gyvatvorę ar dar kažką. Mane šis dalykas labai erzina, nes man patinka, kai yra bendras gražus vaizdas, todėl stebina, kai pas žmones išlenda tas kaimietiškumas, jog turint kažkokį žemės gabaliuką, turiu ten kurti savo grožį, kuris, greičiausiai, niekam daugiau nepatiks“, – savo patirtimi dalijasi skaitytoja.
Kainos – didžiausios Vilniuje
Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas sako, kad Antakalnyje šiuo metu yra užbaigiamas paskutinis Antakalnio terasų etapas „Ąžuolų terasos“, taip pat „Bistryčios namai“, „Naujasis Antakalnis“, pradedamas plėtoti modernus, nedidelis projektas „Antakalnio krantas“. Taip pat planuojamas projektas L. Sapiegos g. (rekonstrukcija). Pasak jo, vystytojai šiame rajone ir toliau ieškos galimybių investuoti.
„Kalba eina apie investicines galimybes ne rajono periferijoje ar menamose, pritempiamose jam vietose, o tikrajame Antakalnyje, šalia, tarkime, žaliųjų zonų ar Neries prieigose. Investicijas riboja laisvų sklypų ar statinių tinkamų plėtrai stoka. Ypatingai tinkamų stambesnės apimties projektų plėtojimui. Antakalnis pirkėjų yra labai vertinamas, o kainų lygis čia yra aukštesnis nei daugelyje kitų rajonų“, – aiškina ekspertas.
Anot A. Šapokos, komerciniu bei architektūriniu atžvilgiu, apibendrinus ir pirkėjų nuomonę, vienas iš ryškiausių projektų yra „Antakalnio terasų“ kvartalas – kino studijos konversija į atskirą, modernų daugiabučių kvartalą.
Pašnekovas teigia, kad kaip ir daugelyje miesto vietų, kuriose daug išlikusių sovietinės statybos namų, reikia plėsti automobilių aikšteles šalia namų: „Nors čia vyrauja neaukšti, 5 aukštų daugiabučiai, tačiau iš tiesų tvarkingų automobilių stovėjimo vietų šalia jų galėtų būti daugiau.“
Kadangi tai yra senas rajonas, jame daugiausia dominuoja ir senos statybos namai. Tačiau kitaip nei Šeškinėje, kuri irgi išsiskiria sena statyba, čia būstų kainos iš tiesų yra aukštos: naujos statybos butų kaina vidutiniškai siekia 1800-2500 eur/kv. m, o senos statybos – 1200-1800 eur/kv. m.
Nepaisant kainų, pirkėjai ir toliau domisi bei įsigyja Antakalnyje nekilnojamajį turtą. Pasak A. Šapokos, rajono perspektyvos yra teigiamos ir palankios naujiems projektams.
„Tai šalia miesto centro esantis vienas žaliausių ir ramiausių rajonų, su gana gerai ir patogiai išplėtota susisiekimo sistema, socialine infrastruktūra, žalumos plotais ir mažais parkeliais, Neries upe ir Valakampių miškų artumu. Tiesa, seniesiems Antakalnio namams būtina renovacija ir atsinaujinimas, kiemų ir teritorijų tvarkymasis. Kita vertus, rajonas palengva ir keičiasi: tvarkoma krantinė, modernizuojama P. Vileišio gatvė, labiau pritaikant ją pėsčiųjų srautams ir kt.“, – pasakoja pašnekovas.
Projektai labiau pasisekė vystytojams
NT įmonės „Remax“ brokeris Paulius Banevičius pritaria, kad labiausiai pasisekę Antakalnio projektai – „Antakalnio parkas“ ir „Antakalnio terasos“. Tačiau pastarasis buvo sėkmingesnis vystytojui, kadangi butai parduoti didelėmis kainomis, o nuomos grąža nėra didelė. Norint parduoti įrengtus butus antrinėje rinkoje dažnai nepavyksta susigrąžinti savo pradinės investicijos.
Kaip vieną iš problemų brokeris taip pat įvardija ir didelius kamščius piko metu, tuomet kyla gana problematiškas susisiekimas su miesto centru. Pasak jo, norėtųsi, jog būtų atliekama kompleksinė senų daugiabučių renovacija renovuojant ne tik patį namą, tačiau ir infrastruktūrą aplink jį. Taip pat rajonui praverstų geresnis susisiekimas su miestu, papildomų dviračių takų įrengimas.
Antakalnyje gyvena labai įvairaus amžiaus žmonės. P. Banevičius sako, jog ryški tendencija, kad naujos statybos butus perka jaunesnio amžiaus žmonės (25-40 m.), gaunantys aukštesnes pajamas. Vyresnio amžiaus žmonės Antakalnyje gyvena jau daug metų, kai kurie – netgi nuo namo pastatymo.
„Manau, kad Antakalnio perspektyvos išlieka geros: rajone daug žalių plotų, išvystyta infrastruktūra, netoli nuo centro, todėl jis išlaiko paklausaus mikrorajono statusą“, – tvirtina P. Banevičius.
Išliks populiariausias
Mantas Mikočiūnas, „Capital Team“ biuro vadovas ir NT ekspertas primena, kad Antakalnio seniūnija susideda iš įvairių dalių: prestižine Vilniaus vieta laikoma aplink Petro Povilo bažnyčią esanti teritorija, taip pat senos statybos daugiabučiai, bendrabučiai ir sodų bendrijos, jau senokai virtusios individualių namų teritorijomis, bei naujos statybos įvairūs projektai.
„Antakalnyje didžioji dauguma vystomų naujos statybos projektų yra toliau nuo miesto centro, ten vis dar yra neužstatytos teritorijos ir vystytojai randa laisvų sklypų įterpti vieną ar daugiau daugiabučių. Be jau minėtų projektų, yra keletas dar nebaigtų išparduoti daugiabučių Pylimėliuose, jeigu šią vietą priskirsime Antakalniui, yra nemažai vystomų individualių namų kvartalų aplink Nemečinės plentą, sodų bendrijose vyrauja pavieniai individualūs namai arba dvibučiai“, – teigia M. Mikočiūnas.
Kaip labiausiai pasisekusį projektą specialistas taip pat įvardija „Antakalnio terasas“, kuris greitai įgavo vilniečių simpatijas dėl savo infrastruktūros ir šiuolaikiškų statybos sprendimų. Nors projektas yra sąlyginai toli nuo miesto centro, tai neišgąsdino pirkėjų ir projekto pardavimai buvo vieni geriausių visame mieste.
„Šiame mikrorajone gyvena labai skirtingų žmonių auditorijos: pensininkai, studentai, jaunos šeimos, susipina prestižinių individualių namų, sodų bendrijų bei senos statybos daugiabučių ir bendrabučių infrastruktūra. Natūralu, jog ne visuomet visų interesai yra patenkinti dėl pokyčių ar infrastruktūros. Susisiekimas pagrinde vyksta viena, Antakalnio gatve, ten susidariusias spūstis žmonės bando aplenkti aplinkinėmis gatvėmis, pvz. P. Vileišio g., tačiau aplinkinių gatvių gyventojai smarkiai kovoja su dideliu automobilių srautu po jų langais, taip atsiranda eismo ribojimų. Panaši situacija yra ir su Olandų gatve bei aplink šią gatvę nusidriekusiomis gatvelėmis“, – rajono problemas vardija M. Mikočiūnas.
Tačiau pasak jo, nepaisant šių problemų, žmonės myli Antakalnį, nes jis yra strategiškai patogioje vietoje, upės pakrantę turintis rajonas, kuriame daug miškų ir žalumos. Antakalnio perspektyvos, eksperto manymu, tikrai išliks teigiamos ir šis rajonas ateityje tikrai dar neužleis vieno iš populiariausių sostinės rajonų statuso.