Jeigu žmogus ketina pasiimti būsto paskolą ir įsigyti senos statybos būstą, jis turėtų įvertinti, ar bankas jo pasirinktą pirkinį pripažins užstatu – tikrai ne visi būstai atitinka banko kriterijus užstatui.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė sako, kad bankas nefinansuoja buto įsigijimo, jei jis yra avarinės būklės name, nepakeistas namo stogas, vamzdynas ir pan., arba butas šildomas kietu kuru. Taip pat užstatu bankui nebus pripažintas kambarys bendrabutyje su bendro naudojimosi patalpomis (pvz., bute nėra virtuvės, nėra atskiro sanitarinio mazgo). Paskola nebus suteikta ir butui rūsyje arba pusrūsyje, jei į jį patenka mažai šviesos arba išvis nėra langų, taip pat kai kuriems butams kaimiškose vietovėse (pvz., buvusių kolūkių daugiabučiuose, ypač kūrenamuose kietu kuru).
„Bankas, suteikdamas paskolą, vertina, ar įkeičiamas turtas yra likvidus, todėl kai kuriais atvejais gali atsisakyti finansuoti būsto įsigijimą. Tą veiksnį svarbu įvertinti, kad vėliau netektų prarasti pardavėjui sumokėtų rankpinigių“, – pranešime spaudai sako O. Kazanavičienė.
Bankas taip pat nepaskolins lėšų butui įsigyti, jei Registrų centre nėra įteisinti būsto pakeitimai. Pavyzdžiui, senos statybos name gali būti be leidimų padaryti reikšmingi pakeitimai, kurie susiję su namo laikančiąja konstrukcija ar fasadu – t.y. išgriautos sienos arba įrengti stoglangiai. Tokiems pakeitimams reikalingi leidimai ir projektai, tad jeigu jie neįteisinti Registrų centre, bankas negali suteikti finansavimo.
Būsto paskola suteikiama tuo atveju, jei faktinė situacija sutampa su kadastrine buto byla – arba pakeitimai įregistruoti Registrų centre, arba atstatyta kadastrinėje byloje fiksuota situacija. Šis aspektas svarbus ir tuomet, kai būstas įsigyjamas be paskolos, nes įsigyjant registracijos duomenų neatitinkantį būstą anksčiau ar vėliau teks patirti papildomų rūpesčių ir išlaidų.
Pašnekovė taip pat rekomenduoja prašyti pardavėją pateikti Registrų centro išrašą ir taip įsitikinti, jog perkamam turtui nėra uždėti jokie apribojimai, pvz., areštas ar uzufruktas (asmens teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas). Taip galima išvengti daugybės sudėtingų situacijų ir praradimų.
Dabar, kai smarkiai išaugo energijos kainos, svarstant įsigyti senos statybos būstą taip pat verta pasidomėti namo šildymo sistema. Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 tūkst. elevatorinių šilumos mazgų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Ministerija ragina namų valdytojus ir gyventojus imtis priemonių, kurios leistų efektyviai naudoti energiją ir tuo pačiu sumažintų šildymo sąskaitas – tam pasirašytas energetikos ministro įsakymas modernizuoti visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas iki 2026 metų liepos.
Šilumos tinklų būkle verta pasidomėti dar ir dėl to, kad šiuo metu Seime svarstomos šilumos ūkio ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymų nuostatos, pagal kurias tokių mazgų modernizavimui skiriamos valstybės paramos dydis galėtų siekti iki 80 proc. darbų sumos. Tiesa, daugiau detalių paaiškės tik priėmus įstatymo pataisas.
„Neretai senos statybos būstas turi savito žavesio – pirkėjus patraukia ne tik šiek tiek mažesnė kaina, patraukli gali pasirodyti ir aplinka ar netradicinis būsto išplanavimas, tačiau reikėtų skirti laiko ir susirinkti informaciją apie būsto juridinę situaciją, galbūt susisiekti su namo bendrija ar administratoriumi, kurie pateiktų informaciją apie realią situaciją ir planuojamus veiksmus. Nors tai gali atrodyti komplikuota, bet gali išgelbėti nuo tam tikrų nemalonumų, kurių nenori nė vienas, svajojantis apie nuosavus namus“, – sako O. Kazanavičienė.
„Luminor“ banko klientų duomenys Lietuvoje rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suteikta daugiau nei 1300 būsto paskolų. Vidutinė paskolos suma – beveik 90 tūkst. eurų.