DELFI Būstas publikuoja ištrauką iš leidyklos „Vaga“ knygos „Tvarkingų namų stebuklas“.
Namų ruoša ir tvarkymu susidomėjau maždaug penkerių. Manau, kad taip bandžiau nekelti per daug rūpesčio savo tėvams, akivaizdžiai užsiėmusiems mano brolio ir sesės priežiūra. Tokiame ankstyvame amžiuje suvokiau ir tai, kad reikia stengtis nepriklausyti nuo kitų žmonių.
Ir, žinoma, troškau, kad tėvai mane pastebėtų ir pagirtų. Nuo pradinės mokyklos laikų pati nusistatydavau žadintuvą, kad pabusčiau anksčiau nei visi kiti. Man nepatiko priklausyti nuo kitų, vargiai kuo nors pasitikėdavau ir nemokėjau reikšti savo jausmų.
Sprendžiant pagal tai, kad pertraukas leisdavau viena tvarkydama, galite nuspėti, jog nebuvau labai bendraujantis vaikas. Mėgdavau viena dūlinėti po mokyklą, o ir dabar man vis dar patinka būti vienai, vienai keliauti ir vienai eiti apsipirkti. Man tai įaugę į kraują.
Kadangi man sunkiai sekėsi užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius su kitais žmonėmis, jaučiu stiprų prisirišimą prie daiktų. Manau, kad mano kambarys ir jame esantys daiktai tapo man tokie brangūs būtent dėl to, kad nejaukiai jaučiausi atskleisdama kitiems savo silpnybes arba tikruosius jausmus. Prieš savo daiktus ir kambarį neturėjau niekuo apsimesti ir nieko nuo jų slėpti.
Ne tėvai ir ne draugai, o materialūs daiktai ir mano namai pirmieji išmokė mane reikšti besąlygišką meilę. Prisipažinsiu, iki šiol ne itin smarkiai savimi pasitikiu. Kartais vis dar susigūžiu dėl to, kokia esu niekam tikusi. Bet mane supančia aplinka pasitikiu. Savo turimais daiktais, vilkimais drabužiais, namais, kuriuose gyvenu, ir mano gyvenime esančiais žmonėmis, taigi visa savo aplinka pasitikiu besąlygiškai, nors kitiems ji gali atrodyti ir neišskirtinė. Ir esu be galo dėkinga, kad mane supa patys mylimiausi žmonės ir daiktai, kurių kiekvienas be išimties yra ypatingas, vertingas ir nepaprastai man brangus.
Džiaugsmą keliantys daiktai ir žmonės yra mano atrama. Jie padeda man patikėti, kad viskas bus gerai. Noriu padėti tiems, kurie jaučiasi, kaip kadaise jaučiausi aš, kuriems stinga pasitikėjimo savimi, kuriems sunku atverti savo širdį, parodydama, kiek pagalbos jie gali sulaukti iš gyvenamosios aplinkos ir juos supančių daiktų. Būtent dėl šios priežasties leidžiu laiką lankydamasi kitų namuose ir mokydama juos tvarkytis.
