Istoriją apie Vilniuje, Žvėryne, valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, pasodintus augalus žino jau kone visa Lietuva. Prieš penkerius metus gyventojai stebėjo, kaip pats sostinės meras pjovė nelegaliai pasodintas tujas, vėliau buvo griaunamos nelegalios tvoros, juosiančios valstybinę žemę ir pan. Atrodo, kad šiandien čia vėl pasodinti augalai. Kaip tąkart išsiaiškino Delfi, šiuos nelegalius sodinukus ir statinius čia buvo „įtaisę“ šalia namus turintys gyventojai. Skaitytojo atsiųstose matyti, kad šiandien čia ir vėl atsiradę augalai. Jie pasodinti per visą taką, kuriuo kartais naudojasi vietiniai gyventojai. Tai yra valstybinė žemė ir žmonės turi teisę ja naudotis. Medžiai čia buvo dar balandžio 27 dienos rytą.
„Delfi būstas“ pasidalijo nuotrauka ir informacija apie šioje vietoje esančius augalus su Vilniaus miesto savivaldybe ir pasiteiravo, ar šioje vietoje ji sodino šiuos augalus, o jei ne, iš kur jie čia galėjo atsirasti, ar bus ieškoma, kas tai padarė ir jei bus išsiaiškinta, kokia atsakomybė galėtų būti taikoma už augalų sodinimą valstybinėje žemėje. Taip pat pasiteirauta, jeigu bus išsiaiškinta, kad medžius sodino tas pats gyventojas, kuris čia statė tvorą ir sodino augalus jau anksčiau, kokia atsakomybė galėtų būti taikoma jam, kaip sustabdyti savavališką veiklą valstybinėje žemėje.
Į visus šiuos klausimus redakcija gavo gana trumpą atsakymą.
„Savivaldybei situacija yra žinoma ir tebesitęsianti ne vienerius metus. Mūsų specialistai artimiausiomis dienomis pakartotinai nuvyks įvertinti situaciją vietoje ir bus ieškomas sprendimas dėl pėsčiųjų judėjimui trukdančių želdinių persodinimo. Pažymime, kad šie želdiniai sodinti ne Savivaldybės iniciatyva“, – teigiama Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus komentare.
Jeigu savivaldybė papildys komentarą dėl galimos atsakomybės tiems, kurie medelius valstybinėje žemėje pasodino, straipsnis bus papildytas.
To paties buvo pasiteirauta ir Nacionalinės žemės tarnybos. Nacionalinė žemės tarnyba atsiųstame komentare rašo, kad dėl pavienių medžių sodinimų atskirų sutikimų ji neišduoda.
„Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 26 punktą, viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas“, – rašoma atsakyme.
Tęsiama, kad pagal Želdynų įstatymo, kurio tikslas – nustatyti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę, 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą.
„Norint pasodinti Vilniaus mieste medį, reiktų vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis.
Taigi, dėl pavienių medžių sodinimo neturint Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo ir galimų sankcijų už tai taikymo, siūlome kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.
Papildomai paaiškiname, kad tik tais atvejais, kai valstybinėje žemėje yra pasodinta eilė medžių, krūmų ar kitų želdinių, kurie susodinti taip, kad uždaru kontūru juosia privatų žemės sklypą ir valstybinės žemės plotą, kurį privatus asmuo naudoja savo reikmėms, NŽT nustato pažeidėją (uždaru kontūru užtvertos savavališkai užimtos valstybinės žemės naudotoją), skiria jam administracinę nuobaudą (Administracinių nusižengimų kodekso 110 str. numatyta sankcija – įspėjimas arba bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų), pasiūlo geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę (pašalinti medžius, krūmus ir kt. želdinius), o to nepadarius geranoriškai pateikia teismui ieškinį dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą“, – paaiškinama komentare.
Istorija tęsiasi jau ne vienerius metus
Pirmasis šios istorijos epizodas prasideda dar 2017 metais, kai pats Remigijus Šimašius pjūklu pjovė tujas, nelegaliai valstybinėje žemėje pasodintas tujas. Iš karto po to buvo išreikštas pasipiktinimas. Šalia valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“ valdybos pirmininko Vyganto Sliesoraičio namo, atlaisvintoje valstybinėje žemėje, buvo uždegtos kapinių žvakutės, pastatyta spygliuota tvora ir ant jos pakabintos R. Šimašiaus nuotraukos. Tačiau greitai savivaldybės įmonė „Grinda“, prižiūrinti mieste tvarką, surinko žvakes, tvorą ir nuotraukas. 2019 metais Delfi žurnalistai užfiksavo, kad valstybinė žemė šio namo gyventojų galbūt ir vėl užimta.
Pažvelgus į Regia.lt žemėlapį buvo matyti, kad tvora stovi valstybinėje žemėje. Apie tai informacija buvo perduota Nacionalinei žemės tarnybai. Jos atstovas Audrius Gelžinis tąkart informavo, kad bus pradėtas tyrimas.
„Tai tikrai panašu į pažeidimą. Formuojame pavedimą dėl patikrinimo“, – sakė A. Gelžinis.
Be to, užfiksavuota, kad valstybinės žemės dalis apsodinta želdiniais, jie nėra genimi. Valstybinėje žemėje supiltos grunto krūvos, pridėta nenaudojamų vamzdžių. O nuo tako šią vietą skiria tvoros imitacija.
Tuomet Delfi kreipėsi į savivaldybę ir paklausė, ar savivaldybė ketina valstybinę žemę pritaikyti žmonėms lankytis: tai yra išvežti šiukšles, nugenėti menkaverčius krūmus ir išgabenti žemių krūvas. Visi šie kliuviniai trukdė iš Birutės gatvės patekti į pėsčiųjų ir dviračių taką.
Kad ši valstybinės žemės dalis turi būti prieinama visiems, sutiko Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
„Pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Žvėryno pietinės dalies detalųjį ir Birutės g. 18 sklypo detalųjį planus, iš Birutės gatvės ties sklypais Birutės g. 18A, 18B ir 18C yra suplanuotas privažiavimas į bendro naudojimo teritoriją, Neries pakrantę, kurioje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai. Naujas pėsčiųjų ir dviračių takas Žvėryne „Birutės vingis“ nusidriekė dar pernai. Nuo savavališkų tvorų išvaduotoje krantinėje dabar driekiasi naujas apie 2 km ilgio raudono asfalto dviračių takas nuo Upės g. 21 iki pat Vingio parko tilto. Čia buvo nutiesti ne vien pėsčiųjų ir dviračių takai – įrengti ir nauji suoliukai, šiukšliadėžės, vaikų žaidimo ir sporto treniruoklių aikštelės, apšvietimas, bet ir pasodinta naujų daugiau kaip šimtas medžių bei kitų dekoratyvių krūmų. Privažiavimas suplanuotas valstybinėje žemėje ir ribojasi su minėtais privačiais žemės sklypais. Kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų nustatyti kitokie sprendiniai, nėra. Tai reiškia, kad suplanuota jungtis iš Birutės gatvės į bendro naudojimo Neries pakrantės teritoriją privalo būti naudojama viešiesiems poreikiams užtikrinti“, – tąkart informavo savivaldybės atstovė.
Buvo patikinta, kad artimiausiu metu savivaldybės įmonė „Grinda“ atlaisvins valstybinę žemę. „Taip, savivaldybės įmonė „Grinda“ teritoriją sutvarkys artimiausiu metu“, – teigė savivaldybės atstovė.
Nereikia pamiršti, kad ir dar 2018 metais valstybinė žemė Birutės gatvėje buvo užtverta: ten buvo prisodinta pušų ir krūmų. Kaip tąkart rašė Delfi, tokius veiksmus atliko įmonės „Arimex“ įkūrėjas Arnas Jurskis. Tąkart savivaldybė jį įspėjo ir įpareigojo išsikasti želdinius. Tačiau verslininkas nepakluso. Todėl savivaldybės įmonei „Grinda“ neliko nieko kito, kaip tik pačiai išrauti krūmus.