Už laiptinėje paliktus daiktus galite sulaukti baudos

Daugelis daugiabučių namų gyventojų dviračius, vaikiškus vežimėlius, roges laiko laiptinėse ar kitose bendrosiose patalpose. Praėjimuose laikomi daiktai ne tik piktina kaimynus, bet ir kelia riziką gyventojų saugumui, nes užkrauna takus, reikalingus sklandžiai evakuacijai gaisro atveju. Kaip tinkamai laikyti daiktus ir kokių priemonių gali imtis nepatenkinti kaimynai, pranešime žiniasklaidai pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas.

Bendrosiose daugiabučio namo patalpose laiko įvairius daiktus

Dažnas daugiabutyje gyvenantis žmogus susiduria su daiktų laikymo problema: ne kiekvienas turi sandėliuką ar pakankamai vietos bute, kuriame galėtų tinkamai laikyti dviratį, vaikišką vežimėlį ar kitus didesnius daiktus. Dėl šios priežasties gyventojai asmeninius daiktus ima laikyti bendrosiose daugiabučio namo patalpose: prie įėjimo į daugiabučio laiptinę ar koridoriuose.

Pasak G. Stanišausko, neretai pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nusprendžia rūsio bendrosiose patalpose saugoti net baldus ar po remonto likusias statybines medžiagas.

„Neretai sulaukiame klausimų, ar toks kaimynų elgesys yra leistinas, tačiau vienareikšmio atsakymo nėra. Vertinant, ar kaimynų dviračiai ar kiti daiktai bendrosiose patalpose laikomi tinkamai, reikia įvertinti, ar jie netrukdo žmonėms lengvai praeiti. Bet koks daiktų palikimas, kuris užkrauna praėjimo takus ir trukdo žmonėms saugiai evakuotis, pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus ir tokie daiktai turi būti nedelsiant pašalinti,“ – sako G. Stanišauskas.

Prieštarauja priešgaisrinės saugos taisyklėms

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Taisyklėse numatyta, kad taip pat draudžiama užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose.

Nepaisantiems šių reikalavimų gresia baudos: daugiabučių namų savininkams jos siekia 70 eurų, o už gaisrinės saugą atsakingi asmenys gali būti baudžiami ir iki 600 eurų bauda.

Visgi, didžiausias pavojus slypi ne administracinėse baudose. Gaisro atveju itin svarbi greita gyventojų evakuacija. Remiantis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ketvirtadalis gaisrų Lietuvoje kilo gyvenamosios paskirties namuose, jų metu žuvo 67 gyventojai. Gaisro priežastys – įvairios, tačiau visų jų atveju taisyklės tos pačios: žinoti ir laikytis priešgaisrinių taisyklių.

Pastebėjus pažeidimus pirmiausia ragina kaimynus kalbėtis

Daugiabutį namą administruojančios įmonės 2 kartus per metus privalo atlikti bendrųjų patalpų apžiūrą ir patikrinti, ar jos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Nustačius pažeidimus apie tai informuojami namo gyventojai ir prašoma pašalinti netinkamai laikomus daiktus.

Visgi, netinkamai laikomų daiktų gali atsirasti ir po apžiūros, tad gyventojams, matantiems, kad jų daugiabučio namo bendrosiose patalpose daiktai laikomi netinkamai, reikėtų į tai atsakingai reaguoti.

Pasak G. Stanišausko, pirmiausia vertėtų problemą aptarti su kaimynais ir drauge rasti sprendimus, kurie leistų tinkamai laikytis saugos reikalavimų. Nepavykus draugiškai susitarti bendruomenėje, į pagalbą galima visuomet pasitelkti daugiabutį namą administruojančią įmonę, kuri fiksuos pažeidimus ir paragins daiktų savininkus juos nedelsiant pašalinti.

Pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nesusirenka jiems priklausančių daiktų ir po pažeidimo fiksavimo bei informavimo. Tokiais atvejais administratorius turi pareigą gyventojų sąskaita praėjimus užstatančius daiktus surinkti bei utilizuoti.

„Dėl didelės vertės daiktų paprastai visuomet pavyksta su gyventojais susitarti, tad dažniausiai tenka utilizuoti seniai pamirštus, nereikalingus baldus, kitus daiktus ar po remonto likusias statybines medžiagas. Atlikus valymo darbus tarsi problemos nelieka, tačiau už neatsakingą gyventojų elgesį tenka mokėti visam namui. Todėl rekomenduojame pagalvoti prieš į bendrąsias patalpas išnešant bet kokius asmeninius daiktus – galbūt laikas jų atsisakyti padovanojant ar išvežant į daiktų surinkimo aikštelę,“ – komentuoja specialistas.

Asmeninius daiktus siūlo saugoti sandėliuke, bute ar balkone

Norint išvengti barnių tarp kaimynų ir papildomų baudoms ar daiktų utilizavimui tenkančių išlaidų, rekomenduojama visus asmeninius daiktus laikyti sau priklausančiose patalpose: butuose, jų balkonuose ar sandėliukuose.

„Derėtų atkreipti dėmesį ir į bendrosiose patalpose laikomo turto saugumą. Dviračiai – bene dažniausiai iš gyvenamųjų namų laiptinių dingstantys daiktai. Nors laiptinės paprastai rakinamos, tai retai būna kliūtis vagims. Todėl asmeninių daiktų laikymas visiems prieinamose patalpose kelia ir pačių daiktų saugumo klausimą,“ – dalinasi G. Stanišauskas.

Laikantiems daiktus sandėliukuose derėtų atkreipti dėmesį į rūsio patalpose esančią drėgmę ir žemesnę temperatūrą. Čia puikiai išsilaikys konservuotos daržovės ar uogos, tačiau tokie daiktai kaip knygos, drabužiai ar mediniai daiktai ilgainiui ims pelyti. Be to, rūsio patalpose esančiuose ir gyventojams priklausančiais sandėliukais keliauja daugiabučio magistraliniai vamzdynai, tad esant vandentiekio ar nuotėkų avarijai gali būti apgadinti ir sandėliukuose laikomi daiktai.

Balkonuose laikomus dviračius ir kitus daiktus siūloma paruošti žiemai: nuvalyti, pilnai nusausinti, sutepti judančias detales, išvaškuoti, taip sukuriant barjerą nuo drėgmės ir korozijos. Galiausiai paruoštus daiktus rekomenduojama uždengti nuo drėgmės apsaugančiu, bet orui pralaidžiu, audeklu.