Kokios yra Karoliniškės?
Karoliniškės yra Vilniaus mikrorajonas, kuris pradėtas statyti 1971 m. pagal R. Balėno ir G. Balėnienės projektą. Kaip „Delfi Būstas“ yra pasakojęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto dekanas doc. dr. Liutauras Nekrošius, Karoliniškės buvo vienas iš pirmųjų rajonų, kuriuose jau atsiranda lengvoji pramonė. Pradedama kurti tarsi mažus miestelius, kuriuose atskiriamos įvairios gyventojams reikalingos funkcijos. Kad industriniai, vienodi, pilki rajonai nebūtų tokie nuobodūs, kaip pasakojo doc. dr. L. Nekrošius, buvo iškelta idėja juose įrengti viešąsias erdves. Tačiau, anot pašnekovo, dėl lėšų trūkumo tikrai verta dėmesio viešoji erdvė įrengta tik Lazdynuose, kurie buvo statomi kaip pavyzdinis rajonas. Karoliniškėse buvo pastatytos pavienės skulptūros.
„Lazdynuose turime Vėtrungę, fontanus ir kitus objektus, tačiau kitiems rajonams lėšų jau neužteko, todėl teko įrengti labai ekonomiškus objektus, kurie tarsi turėjo priminti viešąją erdvę. Karoliniškėse, Viršuliškėse, Justiniškėse buvo pavienės skulptūros. Šeškinėje yra apgriuvęs visuomeninis centras, kuriame buvo baseinas su laikrodžiu jame“, – pavyzdžius vardijo architektas.
Karoliniškės, kaip pasakojo doc. dr. L. Nekrošius, yra linijinio miesto pavyzdys. Palei dabartinį Laisvės prospektą sutelkti prekybos centrai skirtingais pavadinimais: Merkurijus, Saturnas ir pan. Gatvių pavadinimai, anot pašnekovo, anuomet Laisvės prospekte skambėjo Perkūno, Žvaigždžių ir kitais panašiais pavadinimais. Kodėl? Nes dabartinis Laisvės prospektas buvo vadinamas Kosmonautų prospektu.
„Atskirus mikrorajonų centrus statė palei Laisvės prospektą, ir įterpė visam rajonui svarbius objektus: poliklinika, turgus ir pan.“, – pasakoja L. Nekrošius.
Tiesa, dar Karoliniškės nebuvo pastatytos ant visai plyno lauko. Kaip rašoma šaltiniuose, senieji Karoliniškių gyventojai pasakoję, kad jų kaimas pavadintas šioje vietoje buvusio dvarelio dalies paveldėtojos Karolinos vardu (Karolinka). Kalbininkas Jonas Jurkštas vietovardį kildina iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos. Šioje vietoje kažkada buvo dvaras, XIX a. pradžioje stovėjo „Karčma Karolinov“, o kaimelyje – tik trys sodybos. Šalia – kelios Šaltūnų kaimo sodybos. Antroje XIX a. pusėje veikė plytinė.
Karoliniškės – viena svarbiausių 1991 m. sausio 13 d. įvykių vietų. Po šių įvykių 8 Karoliniškių gatvės pervadintos aukų pavardėmis.
Rajonas, turintis gerą infrastruktūrą, tačiau senėjantis
Šiandien Karoliniškės yra pasikeitusios. Dalis sovietmečiu būtinų paslaugų iš mikrorajono išsikėlė, nes jas galima gauti miesto centro teritorijoje. Tačiau jas pakeitė kitos paslaugos – maisto prekių parduotuvės, toliau dirba kirpyklos ir pan.
Karoliniškėse yra sukurta gera infrastruktūra. Kaip pasakoja Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, galima sakyti, kad infrastruktūros šiuo metu Karoliniškėse šiek tiek per daug, nes šiame rajone yra sumažėjęs gyventojų tankis.
„Pagrindinis dalykas, ko mes ilgą laiką siekėme, tai yra tokių rajonų kompleksinis atnaujinimas. Kad būtų susitvarkyti ir pastatai, ir aplinka“, – sako M. Pakalnis.
Jis tęsia, kad savivaldybė yra parengusi projektą, kuris leidžia kompensuoti Karoliniškių ir kitų senųjų mikrorajonų tvarkymą gyventojų iniciatyva. Tiesa, kompensuojamos ne visos patirtos išlaidos.
„Gyventojams, kurie turi įforminę savo sklypo ribas ir nori jį tvarkyti, yra pažadėta savivaldybės parama. Jiems reikia pasidaryti projektą ir jie informuoti, kokie darbai yra kompensuojami: automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas, želdynų sutvarkymas, apšvietimo sutvarkymas, pėsčiųjų takų sutvarkymas. Tik kol kas tokia praktika nėra labai sėkminga, nes nėra taip, kad savivaldybė viską kompensuoja, gyventojai turi prisidėti patys“, – pasakoja miesto architektas.
Karoliniškės, kaip ir kiti Vilniaus mikrorajonai, yra Vilniaus bendrajame plane, kuriame numatyti tokiuose miegamuosiuose rajonuose sutvarkyti arba įrengti daugiau viešųjų erdvių. Pasak M. Pakalnio, atsižvelgiant į biudžetą, tokie rajonai po truputį tvarkomi.
„Tokie dalykai turėti padidinti rajono patrauklumą, kad žmonės matytų, jog tai nėra užmirštas rajonas, kad juo rūpinamasi, kad yra kur išeiti, kur pasivaikščioti. Pačių Karoliniškių struktūra įdomi – jos išdėstytos kryžiais. Yra sunkiai identifikuojamas pastatas su savo sklypu. O tokiems rajonams labai svarbu nuosavybė, kad gyventojai žinotų, kad čia jų namas, jų kiemas, aš jame nešiukšlinu ir pan. Senieji rajonai tuo labai skiriasi nuo naujų rajonų“, – sako pašnekovas.
Verslas investuoti neskuba
Be viešųjų erdvių sutvarkymo ir įrengimo miegamojo rajono atsigavimui reikalingos ir verslo investicijos. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad vystytojai žvalgosi ir į šį mikrorajoną dėl jo privalumų. Vienas jų – gerai išvystyta infrastruktūra. Vis tik, pašnekovo teigimu, yra dalykų, kuriuos Karoliniškėse reiktų keisti.
„Karoliniškės yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių gyvenamasis rajonas. Tai vienas iš ankstyvųjų Vilniaus plėtros rajonų. Karoliniškėse infrastruktūra yra sukurta gana nebloga, ir tam skaičiui gyventojų, kurie Karoliniškėse gyvena, yra užtikrintas atitinkamas mokyklų, darželių skaičius. Deja, tą tinklą reikia reorganizuoti, nes gyvena vyresni žmonės, jaunimo keliasi mažai, vaikų mažiau. Ką reikia daryti, kad būtų patrauklu investuotojams, tai reikia peržiūrėti teritorijas, kurios dar galėtų būti tankinamos. Imant tam tikras vietas ir leidžiant ten sukurti galbūt mažaaukštės statybos NT, kartu pasiūlant ir paslaugas – patalpas smulkiajam verslui“, – paaiškina M. Statulevičius.
Jis tęsia, kad šiame mikrorajone reikėtų ir dienos centro, kuriame būtų organizuojamas užimtumas vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat, pasak M. Statulevičiaus, didžioji rajono dalis yra atviro planavimo erdvės, o šiais laikais jauni žmonės labiau linkę burtis į nedideles bendruomenes, kad jaustųsi saugiai.
„Mikroprojektai kuria bendruomenes, saugias atsakingas bendruomenes ir traukia jaunimą, nes jaunimu reikia saugumo, teritorijų, kad vaikai jaustųsi saugiai. Dabar Karoliniškės yra daugiau atviro planavimo, daugiaaukščiai namai, susisiekiantys kiemai. Reiktų saugumo ir jaukumo“, – mano LNTPA vadovas.
Gamtos apsuptas mikrorajonas
Tačiau Karoliniškės yra vienas iš mikrorajonų, kuriame netrūksta gamtos. Čia yra Pasakų parkas, netoliese Karoliniškių draustinis, taip pat patogus susisiekimas su Vingio parku. Be to, pasak M. Statulevičiaus, Karoliniškių mikrorajonas turi polikliniką, čia yra mokyklų, darželių.
„Yra tai, ko reikia nuo jauno iki seno žmogaus“, – pabrėžia pašnekovas.
Tad kodėl verslininkai delsia? Pasak M. Statulevičiaus, NT vystytojų susidomėjimas Karoliniškėmis yra. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškoma teritorijų, kur būtų galima vystyti statybą, taip pat kai kurie vystytojai delsia, nes skaičiuoja būsimų investicijų dydžius.
„Vilnius bendrajame plane yra numatęs tokį normatyvą, kad jeigu investuoji į tokio tipo teritorijas, kaip Karoliniškės, kur norima gyvenamąja aplinką padaryti tankesnę, reikia investuoti nemažiau kaip 100 eurų kv. m. statant objektą infrastuktūrai, kad gautumei teisę ten investuoti. Tai reiškia, kad jei statybos kaštai sudaro apie 1000 eurų kv. m., tai dar 10 proc. reikia skirti infrastruktūrai, kuria naudosis, ko gero, visas mikrorajonas. Tačiau nėra aišku, kaip miestas prisidės prie tos infrastruktūros, miestas turėtų prisidėti“, – komentuoja M. Statulevičius.
Pasak pašnekovo, Karoliniškės ir kiti senieji mikrorajonai turi sulaukti investicijų, kad į juos atsikeltų jauni žmonės. Kitu atveju gyventojų tankis juose dar labiau mažės, tokie rajonai tuštės.