Šiuo klausimu yra ir teismų išvadų. Teismo išnagrinėtame ginče (apeliacinės instancijos teismo sprendimas paskelbtas 2020-10-20), kuriame APB „Bulotas ir Gasiūnas” Gabus Legal advokatai atstovavo vartotojo interesus, teismas padarė išvadą, kad nors pastato vizualizacija iš esmės yra kompiuteriu kuriamas pastato vaizdas, kuris iš esmės nėra realiai pastatyto objekto nuotrauka, tačiau tai yra vienintelis būdas būsimiems pirkėjams įsivaizduoti nepastatytą statinį, susikuriant tam tikrus teisėtus lūkesčius. Dėl to statytojai ar vystytojai turėtų dėti maksimalias pastangas, jog pastatytas pastatas kuo labiau atitiktų jo vizualizaciją arba pakankamai informatyviai ir konkrečiai informuoti vartotojus, jog pastato vizualizacija gali skirtis nuo būsimo realaus vaizdo. Kadangi pastatyto statinio architektūriniai sprendiniai iš dalies skyrėsi nuo vizualizacijų, teismas sprendė, jog vartotojas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nutraukti sutartį dėl vystytojo kaltės, o šis neturėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę. Net ir aplinkybė, jog sudarytoje sutartyje buvo numatyta vystytojo teisė keisti architektūrinius sprendinius, nepašalina vartotojo teisėto lūkesčio, kad dėl atliktų pakeitimų nepasikeis pastato vizualinė išvaizda taip, kad pasikeitusi pastato eksterjero išvaizda vartotojo nebetenkins.
Dėl šių priežasčių pristatydami vystomus projektus vartotojams vystytojai turi būti itin atidūs pristatomos medžiagos turiniui, o apie daromus pakeitimus turėtų labai aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti klientus. Savo ruožtu būsto laukiantys vartotojai taip pat turi būti aktyvūs ir esant jų interesų netenkinantiems pokyčiams nedelsiant ginti savo teises.
„Delfi Būstas“ primena, kad pastaruoju atveju pirkėjai kliaujasi NT vystytojo pateiktomis daugiabučio ar viso kvartalo, aplinkos vizualizacijomis. Deja, jos ne visada atitinka realybę, ir naujakuriai lieka nusivylę. Daugiau skaitykite „Delfi Būstas“ publikacijoje.