Didėja kaina, darbai išsitęsia laike
Kaip jau anksčiau rašė „Delfi“, nuo 2024 metų lapkričio pirmos dienos įsigaliojo galybė pakeitimų statybų sektoriuje. Pavyzdžiui, keitėsi reglamentavimas dėl gyvenamųjų namų fasado, dėl be statybos leidimo statomų sodo namų kvadratūros, pokyčiai priimti ir dėl objektų projektų rengimo.
Visai neseniai architektė Alina Kanapėnienė komentavo, kad, jos nuomone, šių ir kitų pokyčių reikėjo tam, kad nebebūtų laviravimo tarp įstatymų. Vis dėlto, specialistė tvirtino, jog naujieji pokyčiai nežinios atnešė ne tik gyventojams, planuojantiems savo būsto statybas, bet ir patiems architektams.
Pasak A. Kanapėnienės, nuo lapkričio pirmos dienos pasikeitė įstatymai, reglamentuojantys ne tik projektavimo tvarką, bet ir projekto sudėtį. Anot architektės, yra atsisakyta vienos projektavimo viešinimo procedūros, kuri yra svarbi visuomeninės paskirties pastatams, tačiau nėra atsižvelgta į vienbučių ar dvibučių namų projektotojus. Specialistė dalinosi, jog ši vieta, pasikeitus įstatymams, tapo apsunkinta.
„Jeigu anksčiau mes keldavome techninį darbo projektą vienu kartu į „Infostatyba“ ir jo pagrindu gaudavome statybą leidžiantį dokumentą, tai dabar projektą teks kelti du kartus. Iš pradžių bus paruošiami projektiniai pasiūlymai, jų pagrindu bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šioje vietoje statyti dar negalime. Leidimą gavome, bet statybų pradėti negalime“, – komenatvo A. Kanapėnienė.
Ji papildė, jog dar turės būti paruošta darbo projekto byla ir visas techninis darbo projektas – su konstrukcine dalimi, su inžinerinių tinklų projektais – pakartotinai įkeltas į „Infostatyba“. Šią dalį patvirtinus bus galima daryti pranešimą apie statybos darbų pradžią ir sėkmingai vykdyti statybas.
„Manau, kad toks išilgėjęs vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų projektavimo procesas ir pačių bylų dvigubas parengimas tikrai išbangins patį projektavimą ir tikrai nesutrumpins projektavimo trukmės“, – pridūrė laidos dalyvė.
„Delfi“ apie šiuos pokyčius kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją. Jos atstovė Asta Rokickienė sakė mananti, jog šie pasikeitimai neturės įtakos projektavimo kainos didėjimui.
Pasak kalbintos architektės, be kainos pokyčio, keisis ir projekto rengimo laikas – architektai jau dabar skaičiuoja, jog gauti statybą leidžiantį dokumentą kartais užtrunka iki pusantrų metų.
Ministerija žada pokyčius
Praėjus vos keliems naujų metų mėnesiams, nepasitenkinimą naująja tvarka išreiškė daugiau architektų. Šią savaitę jie susirinko Aplinkos ministerijoje, kur išsakė savo pastebėjimus.
Kaip „Delfi“ komentavo A. Kanapėnienė, šalies architektai mato, jog naujoji tvarka neveikia – pokyčiai ne palengvino buvusią situaciją, bet tik dar labiau ją apsunkino.
„Ir tada kyla klausimas – ką mes veikiame: ar projektus rengiame, ar dokumentus tvarkome? Pokyčiai labai apsunkino projektų derinimo sistemą – nei vienas architektas dar neturi nei vieno patvirtinto projekto“, – dalinosi pašnekovė.
Ji pridūrė, jog architektai apie statybų įstatymo pakeitimus ėmė diskutuoti mažose grupelėse, tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad panašiai jaučiasi dauguma šios srities specialistų – jie piktinasi ir biurokratijos našta, ir neveikiančia sistema.
„Skambiname savivaldybėms, jų darbuotojai patys pasimetę, jie dar nemoka dirbti su nauja sistema. <...> Suprantu, kad tai galbūt yra laikina, kol visi priprasime prie šitos naujos sistemos, bet visgi nepasikeis pats derinimo procesas, net jeigu mes ir priprasime“, – komentuoja A. Kanapėnienė. Ji priduria, kad naująja tvarka piktinasi ne tik architektai, bet ir užsakovai bei statytojai.
A. Kanapėnienei pritarė ir į Aplinkos ministeriją atvykęs architektas Laimonas Sipavičius. Jis LRT teigė, jog architektai nebežino, kaip projektuoti ir su kuo projektus derinti. Pasak pašnekovo, tai – „vienas didelis chaosas“.
Kaip LRT teigė Aplinkos ministras Povilas Poderskis, sprendimai planuojami dar šį mėnesį.
