Daugiabučius privalo įvertinti specialistas
Kaip nuolatos rūpinamės savo automobiliu ir prižiūrime jo techninę būklę servise, taip, pasak statybos ekspertų, reikėtų prižiūrėti ir savo namus, nes, laikui bėgant, jie praranda savo sandarumą, todėl kartais žmonės tiesiog per nežinojimą ar skubėjimą švaisto pastatų šiluminę energiją ir dėl to turi didesnes išlaidas šildymui.
Daugiabučių eksploatavimu įprastai rūpinasi bendrijos, jų pirmininkai arba namo administratorius. Tačiau kai kuriuos taupymo ir taisyklingo objekto atnaujinimo (modernizavimo) veiksmus gali atlikti ir patys gyventojai.
„Kiekvienais metais, po žiemos sezono daugiabučio pirmininkas privalo suorganizuoti apžiūrą, kurios metu atvyksta statybos inžinierius. Jis apžiūri ar nėra pastato skilimų, konstrukcinių defektų, ar izoliuoti vamzdžiai, įvertina šildymo sistemą. Kartu rekomenduojama dalyvauti ir pirmininkui ar kitam atsakingam asmeniui, kuris tiesiog padėtų vykdyti apžiūrą, pažiūrėtų, ar nėra praviri langeliai, kurie išleidžia šilumą bei pasirūpintų rekomendacijų įgyvendinimu.
Įprastai būna sureguliuojami balansiniai ventiliai, jeigu reikia pakeičiami šildymo prietaisai, išvalomi filtrai, patikrinami matavimo prietaisai, sukalibruojami davikliai, atliekami namo šildymo sistemos hidrauliniai bandymai, o kas 4 metus išplaunama visa šildymo sistema. Visada rekomenduojame pasikeisti langus į šiuolaikiškus, kurie nešvaisto šiluminės energijos. Nepamirškite ir to, kad nuolat naudojamos durys ir langai, bėgant metams, tampa nesandariais.
Beje, ir patys gyventojai žiemos metu turi stebėti, ar nepaliekamos praviros laiptinės durys, ar laiptinėse esantys langai yra uždaryti“, – pataria Kauno technikos kolegijos lektorius ir UAB „Pastatų sertifikavimo biuras“ vadovas dr. Rolandas Samajauskas.
Anot specialisto, dar viena didelė problema daugiabučiuose – šilumą atjungę kaimynai.
„Žmonės savo sąskaita šildo ne tik savo butą, bet ir visų gretimų kaimynų. Tokia situacija dažna, kai žmonės emigruoja ar ilgam išvyksta ir tiesiog namuose užsuka šildymą. Tada likę gyventojai, jei nori gyventi komfortiškai, privalo šildyti daugiau ir padengti patiriamus bendrus nuostolius.
Tokiais atvejais rekomenduoju bendrijoms priimti bendrą sprendimą ir neleisti žmonėms visiškai atsijungti šildymo. Būtinai palaikyti bent +16 temperatūrą bute“, – tvirtina ekspertas.
Šilumos vagis – židinys
Turint individualius namus ar kotedžus juos kiekvieną pavasarį taip pat reikėtų įvertinti patiems ar kviestis specialistus, kurie atliktų sandarumo testus, apžiūrėtų konstrukcijas ir šildymo sistemą.
„Privačiuose namuose negalima pamiršti kasdienės higienos – pavasarį ir rudenį pakeisti rekuperacinės sistemos oro filtrų, jei namus šildote kondensaciniu katilu – išmokti juo naudotis, susireguliuoti ar po sezono iškviesti specialistą, kad išvalytų filtrus.
Vienas didžiausių šilumos vagių namuose – židinys. Dažnai žmonės nori gražaus atviro židinio, kad matytų liepsną ir jaustų šilumą. Tačiau židiniai neturi sklendžių, todėl per čia netenkama apie 30 proc. šilumos. Turint židinį, būtina įrengti sandarias dureles, kurios neleistų išeiti šilumai.
Dar viena probleminė vieta – stogas. Prieš 15-20 metų statyti namai su šlaitiniais stogais dažnai šiandien turi problemų. Tada nebuvo tokių technologijų ir medžiagų, kokias turime dabar, todėl dauguma jų yra nesandarūs ir atitinkamai pasisukus vėjui stogas gali perpučiamas. Tokiu atveju reikės didesnio remonto – nuardyti stogą, apšiltinti, parinkti izoliacines medžiagas ir užsandarinti.
Reikia stengtis, kad neizoliuoti vamzdžiai neatsidurtų nešildomoje namo dalyje, nes tokiu atveju, vėlgi, yra švaistoma šiluminė energija. Jei taip nutiko, vamzdžius reikia izoliuoti arba naikinti ir permontuoti šildymo sistemą“, – sako R. Samajauskas.
Eksperto nuomone, žmonės turi įvertinti ir galimybes naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
„Dabar yra daug įvairių programų ir subsidijų, kuriomis pasinaudojus galima įsirengti tiek saulės kolektorių, tiek granulinius katilus ar kt. Svarbiausia viską tinkamai įsivertinti. Jei per mėnesį suvartojate mažiau elektros energijos nei už 30 eurų, tada atsipirkimas gali būti labai ilgas. Tačiau, jei turite geoterminį šildymą ar šilumos siurblį, šildote karštą vandenį, tada atsipirkimas pagreitėja“, – pataria R. Samajauskas.
Sergančio pastato sindromas
Jei pastatas yra naujas, tokiu atveju, dar prieš statant reikia įsivertinti, kokios bus naudojamos statybinės medžiagos ir kokią pastato energinio efektyvumo klasę norime pasiekti.
„Kauno technikos kolegijoje rengiamus „Statybos inžinerijos“ pirmakursius mokome, kad projektuojant naujus namus ar modernizuojant pastatus, reikia kompleksiškai žiūrėti į energijos suvartojimo mažinimo galimybes. Būtina gerai apgalvoti kiekvieną mazgą, t.y. naudoti efektyvesnę termoizoliaciją, projektuojant ar keičiant langus investuoti į šiltus ir sandarius rėmus bei stiklo paketus.
Investavus didelius pinigus į langų šilumos ir triukšmo izoliaciją, reikia atkreipti dėmesį į patalpų vėdinimą, nes, jei pamiršime apie vėdinimą ir namuose bus įrengta tik ištraukiamoji ventiliacija, tai sandarinimas neteks prasmės. Tam, kad pastate veiktų natūralus vėdinimas, reikia užtikrinti oro pratekėjimą. Taip pat atnaujinant būstą reikia pagalvoti apie ekonomiškesnius apšvietimo ir kitus elektros prietaisus; išnaudoti pasyviąją ir aktyviąją saulės energiją.
Kuriant ir atnaujinant namo vidaus erdves, reikia galvoti ir apie ne toksiškų medžiagų naudojimą, nes dažnai vidaus oro tarša gali būti nepakankamai įvertinama. Ypač tai pasidaro svarbu, kai po remonto sutvarkomi visi namo plyšiai, todėl pasišalina mažiau oro, patalpose kaupiasi drėgmė ir dulkės, mažėja deguonies kiekis. Reikėtų pasirūpinti, kad kambariuose būtų ventiliacija, mažinti elektromagnetinio lauko sklaidą, renkantis medžiagas, pagalvoti apie jų poveikį ne tik žmogui, bet ir gamtai.
Patalpose, užterštose cheminiais teršalais, žmonės dažnai pajunta galvos, akių, odos negalavimus, nesugebėjimą sutelkti dėmesį, nuovargį. Šis reiškinys vadinamas „sergančio pastato sindromu“, kuris dažnai pastebimas atlikus patalpų remontą ar apstačius kambarius baldais“, – dėsto KTK docentė dr. Rosita Norvaišienė.