Atlygina milijonų eurų nuostolius
Šiemet vos tik atėjus vasarai, prisiminėme ir kaip atrodo didelės vasaros audros. Viešojoje erdvėje pasirodė daug informacijos apie škvalo ir nuo stipraus vėjo nulaužtų medžių apgadintus žmonių automobilius, nuplyšusius namų stogus ir pan. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis sako, kad šiemet nuo metų pradžios bendrovė registravo 7 didesnes audras, liūtis ar kitokius gamtos reiškinius, nuo kurių, nukentėjo ir gyventojų turtas. Paprastai tokių audrų metu bendrovė registruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių klientų pranešimų apie patirtą žalą.
„Didžiausia šių metų audra, kurią drąsiai galime vadinti ir didžiausia pastarojo dešimtmečio audra, užklupo kovo 12-13 dienomis, jos metu nukentėjo 3250 bendrovės klientų, bendrovė jiems atlygino 1,66 mln. eurų nuostolių. Štai tokia didelė gali būti vienos audros kaina“, – sako A. Juodeikis.
Antra pagal dydį audra, pasak pašnekovo, su liūtimi, perkūnija, kruša, prasidėjo praeitą sekmadienį ir vietomis tęsėsi visą savaitę. Preliminariais duomenimis, šio gamtos reiškinio nuostoliai sieks 700 tūkstančių eurų, nukentėjo 1030 apsidraudusių klientų.
„Bendrovė skaičiuoja, kad vien 2020 metais dėl gamtos jėgų žalų nukentėjo daugiau nei 5000 klientų, jiems atlyginta 2,7 milijonai eurų. Pernai dėl gamtos jėgų žalos iš viso per visus metus buvo registruoti 3560 įvykiai, šiemet šį skaičių jau viršijome ir dar metams neįpusėjus jau atlyginome rekordinį gamtos žalų nuostolį mūsų apsidraudusiems klientams“, – akcentuoja A. Juodeikis.
Jis tęsia, kad šiemet vidutinis nuostolis, patirtas dėl gamtos jėgų žalų, siekia 490 Eur, namų turtui (daugiausia dėl viršįtampių) – 330 eurų. Pernai išmokėta didžiausia audros žala privačiam klientui siekė 30 tūkstančių eurų, šiemet – beveik 21 tūkstantį.
„Dažniausiai gamtos jėgų padaroma žala yra būstų sugadinimas audros ir stipraus vėjo metu, kiek rečiau kruša, liūtys ir žaibavimas. Dėl stipraus vėjo nuplėšiami stogai ar jų dalys, apgadinami pastato apdailos elementai, vėjas pakelia į orą ir nuneša gyventojų daiktus, pavyzdžiui, batutus, kurie trenkdamiesi į pastatą padaro jam žalos. Dėl krušos ypač išsiskyrė pastarosios dienos, kai kai kuriuose Lietuvos rajonuose iš dangaus krito teniso kamuoliuko dydžio ledo gabalai. Krušos metu nukentėjo gyventojų būstai ir kiti statiniai: ledo gabalėliai suskaldė stiklinius ar plastikinius stogelius, stogines, šiltnamius. Liūties žalos – sulieti pastatų rūsiai, sandėliukai, pusrūsiai ir juose laikomas turtas“, – vardija pašnekovas.
Pasak A. Juodeikio, kai vyksta aktyvūs žaibavimai, lietus su perkūnija, pranešama apie sugadintą buities techniką, pastatų elektroniką, pavyzdžiui signalizacijas, vartų mechanizmus. Dažniausiai žala patiriama dėl įvairiausių buityje naudojamų prietaisų perdegimo: pavyzdžiui, elektros įtampos svyravimų neatlaiko oro siurbliai, kondicionieriai, šaldytuvai, orkaitės, modemai, televizoriai, signalizacijos sistemos, šildymo sistema, skalbimo mašinos, indaplovės.
Nuostolių bus ir daugiau
Kitos draudimo bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas teigia, kad po savaitę pasikartojančių audrų į draudimo bendrovę kreipėsi daugiau kaip 150 nuostolius patyrusių gyventojų. Pirmieji pranešimai fiksuoti Kauno, Tauragės ir Vilniaus apskrityse, tačiau žalų neišvengta visoje šalyje. Bendrovės duomenimis, kruša, vėjas ir stiprios liūtys gyventojų turtui jau atnešė daugiau nei 75 tūkst. eurų siekiančių nuostolių. Pranešimai apie žalas netyla, o draudimo bendrovė prognozuoja, kad jų skaičius išaugs dar bent dvigubai.
„Vis sugrįžtančių audrų metu daugiausiai žalos atnešė vėjas ir kruša. Gyventojai pranešė apie vėjo apgadintus pastatus, netikėtai užklupusios krušos suniokotus šiltnamius, lauko pavėsines, automobilius. Ant pastarųjų taip pat virto medžiai, nemažai nuostolių transporto priemonėms sukėlė stipri liūtis. Sulaukėme pranešimų apie užlietus gyvenamuosius namus bei komercines patalpas, stiprus lietus išplovė kelių šlaitus. Dėl dingusios elektros bei viršįtampių, fiksuoti elektros prietaisų gedimai, taip pat keli gyventojai pranešė apie į pastatą trenkusį ir jį suniokojusį žaibą“, – vardija G. Matiukas.
Kokių klaidų nedaryti
Pasak draudiko atstovo, nors daugiausiai žalų patyrė Kauno, Tauragės ir Vilniaus apskričių gyventojai, nuostoliai neaplenkė ir Klaipėdos, Molėtų, Pasvalio bei kitų Lietuvos miestų. G. Matiukas pažymi – panašios gamtos stichijos prognozuojamos visą savaitę, tad norint apsaugoti save ir savo turtą, verta nekartoti kelių esminių klaidų.
„Užverkite langus, nepalikite atvirų stoglangių ir užtikrinkite, kad namuose nebūtų skersvėjų. Žaibuojant patartina nenaudoti buitinių elektros prietaisų, juos visus išjungti iš elektros tinklo, taip pat – nesiliesti prie metalinių namo konstrukcijų. Jei audra užklupo lauke, laikykitės kuo didesnio atstumo nuo aukštų objektų – medžių, bokštų, elektros linijų“, – primena G. Matiukas.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktorius A. Juodeikis priduria, kad namų saugomu negalima pamiršti ir išvykstant atostogų.
„Patartume nuolat rūpintis savo gyvenamaisiais namais, neapleisti ir nuolat prižiūrėti pagalbinių pastatų konstrukcijas. Labai svarbu – išlaikyti namo stogo konstrukciją vientisą ir sandarią – nedidelis lietaus vandens pratekėjimas per daug metų gali paveikti medieną taip, jog ji praras savo tvirtumą, pastatas gali sugriūti paveiktas stipresnio vėjo. Taip pat patartume išvykstant iš namų sandariai uždarinėti langus ir duris, tikintis audros – išjungti el. prietaisus iš elektros tinklo. Kieme esančius lauko baldus, o ypač batutus, artėjant audrai reikėtų pritvirtinti prie stacionarių objektų. Taip pat pasirūpinti kieme augančiais medžiais, jeigu jie yra seni, nudžiūvę, atrodo nesaugūs arba yra arti gyvenamų pastatų ir imtis atsargumo priemonių“, – patarimais dalijasi A. Juodeikis.
Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė sako, kad nuostolių turtui padaro tiek audra ar stiprus vėjas, tiek kruša ar griaustinis.
„Po pastarosiomis dienomis praūžusios krušos, padariniai vis dar skaičiuojami. Žmonės įvykius vis dar registruoja, šiuo metu esame sulaukę virš dviejų šimtų pranešimų apie žalas turtui ir transportui. Padariniai taip pat įvairūs – nuo lengvų pastato pažeidimų, ik griūvančių medžių ar nuplėštų stogų. Didžiausius nuostolius sukelia gaisrai, kuriuos gali sukelti į namą trenkęs žaibas. Tokie atvejai gan reti, tačiau nuostoliai dažnai būna skaudūs ir gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Dažnas stipraus vėjo padarinys – nuneštas ar apgadintas stogas. Priklausomai nuo ploto, jo remontas gali atsieiti nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. eurų“, – sako G. Vitkauskienė.
Ji tęsia, kad dažniausiai kenčia namų ar terasų stogai, kuriuos didelis vėjas, audra apgadina ar nuplėšia, o kruša negailestingai suskaldo. Taip pat po įvairų gamtos reiškinių užliejamos patalpos, apgadinami šiltnamiai, pasitaiko ir langų stiklo dūžių, intensyvus vėjas pakelia, nešioja ir pažeidžia įvairius daiktus, kaip batutai ar lauko baldai.