Ieško būsto su kondicionieriumi
Kristina, Vilniuje gyvenanti jau septynerius metus, dairosi savo būsto. Moters kriterijai paprasti: įkandama kaina, gera statinio kokybė ir patogi vieta. Tiesa, Kristina turi dar vieną lūkestį – ji nori, kad jos būsimuose namuose būtų įrengtas kondicionierius.
„Klimatas šyla, jau matėme, kokie orai buvo praėjusių metų vasarą. Ir lauke, ir namuose buvo labai tvanku. Tikiu, ateityje klimato kaita dar labiau stiprės ir ištisus metus namuose bus šilta. Todėl kondicionierius, ypač vasarą, tikrai nepakenktų“, – pasakoja Kristina.
Tačiau, nors moteris jau apžiūrėjo ne vieną būstą, iki šiol ji nematė nė vieno, kuriame jau būtų įrengtas kondicionierius. Vystytojai siūlo Kristinai įrengti kondicionierių už papildomą kainą, tačiau tokiu atveju būsto kaina gerokai išauga.
Vystytojai poreikio nepastebi
„Delfi Būstas“ teiraujasi kelių didžiausių NT vystytojų Lietuvoje, ar jie savo projektuose išties nenumato kondicionierių įrengimo ir kokie prietaisai gali juos pakeisti karštomis vasaromis.
Investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ Pardavimų vadovė Jolita Kuzmicka teigia, kad bendrovė kondicionierių poreikio pokyčio nepastebėjo. Anot jos, prestižinio segmento projektuose dažnai būna paliekama galimybė kondicionierių įsirengti patiems.
„Didžioji dalis juos ir įsirengia. Vidutinio ir ekonominio segmento projektuose didelio poreikio nepastebime“, – informuoja J. Kuzmicka.
NT projektų bendrovės „Darnu Group“ plėtros vadovas Povilas Urbonavičius sako, kad šiuo metu kai kuriuose vystomuose projektuose būsimiems gyventojams įrenginėjamos rekuperacinės vėdinimo sistemos, kuriuos leidžia išsaugoti vėsą vasaromis ir šilumą žiemos metu. Tiesa, jis sutinka, kad klausimų dėl kondicionierių pirkėjai turi.
„Klausimų dėl kondicionierių sulaukiame, tačiau ne tiek daug, kiek dėl rekuperacinių sistemų ar jų įvadų. Mūsų projektuose numatytos visos techninės galimybės įsirengti ir kondicionierių – yra reikalingi išvedimai, numatyta vieta kondicionieriui. Paprastai kondicionierius įsirengia apie trečdalį naujakurių. Mūsų patirtis rodo, kad jeigu pirkėjai nori savo būste kondicionieriaus, dažniausiai patys nori jį ir išsirinkti. Įrenginėdami išskirtinius prestižinės klasės butus, įrenginėjame ir vėdino sistemas, kurias parenkame atsižvelgdami į būsto ypatumus“, – paaiškina pašnekovas.
NT ir statybų bendrovės „Eika“ pardavimų vadovas Justinas Šavelskis tikina, kad kol kas bendrovė nepastebi masiško gyventojų poreikio namuose turėti įrengtą kondicionierių.
„Tendencijų, kad reiktų įrenginėti projektuose kondicionierius, nematome, todėl jų nemontuojame, palikdami įsirengimo galimybę patiems pirkėjams. Nors pirkėjų poreikis šaldymui simboliškai kiekvienais metais padidėja ir ypač aktualus tampa kiekvieną vasarą, tai tikrai toli gražu ne esminis klausimas, renkantis būstą“, – tikina pašnekovas.
Jis tęsia, kad kondicionierių poreikis labiau pastebimas vidutinėje ir prestižinėje NT klasėse, kuriose dažniausiai kas 5 pirkėjas planuoja įsirengti kondicionierių savo perkamame ne mažesniame kaip 2 kamb. būste. Pasak J. Šavelskio, miegamuosiuose rajonuose klausimas dėl kondicionierių keliamas būna itin retai, dažniausiai tik šeimų su vaikais perkamuose 3-4 kamb. butuose, tad kondicionieriai aktualūs būna kas 10 pirkėjui.
„Atskiruose, ne visuose, mūsų projektuose suprojektuojamos tik išorinių kondicionierių blokų pastatymo vietos (paprastai jos numatomos pastato požeminėse automobilių saugyklose ar ant pastato stogo) ir kanalai reikiamai instaliacijai iš butų atvedimui iki šių išorinių blokų. Taip butų pirkėjams sudaroma galimybė nedarkant/nekeičiant pastato architektūrinės išraiškos ir negadinant jau įrengtų bendrų patalpų (laiptinių) apdailos, įsirengti pageidaujamus kondicionierius.
Kondicionierius klientai įsirengia pagal poreikį savo lėšomis ir tokią iniciatyvą, kaip minėta, sutinkame vis dažniau“, – aiškina J. Šavelskis ir priduria, kad standartiškai įsirengti kondicionierių bute kainuoja nuo 1000 iki 2000 eurų.
„Esame beveik tikri, kad keičiantis klimatui būsto vėsinimas taps aktualesnis nei šildymas. Pardavėjai susidomėjimą pastebi – skirtinguose projektuose jis labai svyruoja. Ekonominės klasės projektuose žmonės nelabai svarsto kondicionierius. Bet vidutinės ar prestižinės klasės, kur tikisi visiško komforto, klausia kartais net apie pusę klientų dėl galimybės įsirengti“, – NT bendrovės komentuoja pardavimų vadovas.
NT projektų bendrovės „Citus“ pardavimų vadovės Andželikos Čiūtienės teigimu, šiomis dienomis pirkėjai kondicionierius dažniau planuoja įsirengti patys.
„Mūsų klientai dažniau pageidauja įsigyti būstus su daline apdaila ir įsirengti patys, nors pilnos apdailos poreikio augimą taip pat pastebime. Todėl kondicionierius dažniau jie planuoja įsikuriant. Juos įrengti daug paprasčiau nei rekuperatorius – įprastiniame bute nereikia ortakių. Bet mūsų interjero dizaineriai visgi didelio susidomėjimo kondicionieriais nepastebi“, – komentuoja pašnekovė.
Ji tęsia, kad bendrovė nesvarsto įrengti kondicionierių visuose projektuose, tačiau tam turi savų priežasčių.
„Įprastinis buitinis kondicionierius susideda iš vidaus įrenginio, išorės įrenginio, šiek tiek vamzdelių ir maitinimo laidų. Svarbu darant apdailą numatyti, kur bus pravesti maitinimo kabeliai, kur į nuotekų sistemą bus įjungtas kondensato vamzdelis. Čia tokios smulkmenos. Vidaus įrenginį galima pasikabinti ten, kur patogu įrengiant apdailą, tačiau išorės įrenginys yra gan triukšmingas, didelis ir matomas. Todėl, jei namo projektavimo etape jam vieta nebuvo numatyta, nėra galimybės tuos įrenginius pakabinti specialiai paskirtose nišose, montuoti ant stogų ar požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, tokius pakeitimus būtina suderinti su projekto architektais, o tą padaryti galima tik po pastato 100 proc. statybos darbų užbaigimo registracijos“ – paaiškina A. Čiūtienė.
Pašnekovė tęsia, kad, kita vertus, nuo 2018 m. Lietuvoje visi naujai projektuojami pastatai turi atitikti A+ energinę klasę. Nuo kitų metų turės pasiekti aukščiausią šiuo metu – A++. Tokie pastatai ne tik žiemą neišleidžia šilumos, todėl jų beveik nereikia šildyti, bet ir neįsileidžia šilumos šiltuoju metų laiku. Tokios klasės beveik neįmanoma pasiekti be rekuperatoriaus (mechaninio vėdinimo įrenginio), jį įrengus namuose nereikia varstyti langų, o tai vėl padeda palaikyti pastovesnę temperatūrą namuose ir, anot pašnekovės, mažina kondicionieriaus būtinybę. Lietuvoje karštasis sezonas nėra labai ilgas, tai kondicionieriaus ypač dažnai jungti neprireikia.
„Bet žmonėms vis daugiau dėmesio skiriant komfortui, kondicionierių poreikis gali augti. Mes šias tendencijas stebime ir reaguosime joms sustiprėjus bei pasikeitus klientų poreikiams“, – pabrėžia NT bendrovės pardavimų vadovė.
Vasarą kondicionieriaus teiraujamasi
Taigi, NT ir statybų bendrovės nepastebi masinio gyventojų poreikio namuose turėti kondicionierių. Kokias tendencijas mato NT brokeriai? „Delfi Būstas“ kalbintas NT bedrovės RE/MAX vyresnysis brokeris Tadas Račkauskas tikina, kad kondicionierius nėra tas įrenginys, kuris šiandien lemtų pirkėjų pasirinkimą.
„Pirkėjų būsto pasirinkimas dėl buvimo ar nebuvimo kondicionieriaus nepastebėjau, tačiau, kai pardavinėju būstą vasaros metu ir jeigu jame yra karšta tuo metu, tai klausimą apie galimybę įsirengti kondicionierių (jeigu jo ten nėra) išgirstu gana dažnai“, – komentuoja NT brokeris.
Rekuperatorius kai kuriais atvejais naudingas tik žiemą
Nors šiuo metu vystomuose NT projektuose oro kondicionierių rasime tik išskirtiniais atvejais, vystytojai ramina, kad gyventojai, esant poreikiui, gali patys juos įsirengti. Tačiau tai nėra būtina, kad užuot įrengę kondicionierius, vystytojai pasitelkia kitus vėdinimo įrenginius – rekuperatorius. Kas tai ir kuo jie padės karštą vasaros dieną?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas paaiškina, kad kondicionierius yra prietaisas, kuris vėsina orą, pučiant jį patapą. O rekuperatorius – elementas, esantis mechaninėje vėdinimo sistemoje.
„Mechaninė vėdinimo sistema tiekia šviežią orą į patalpą mechaniniu būdu. Patalpoje įrengtas ventiliatorius, kuris pučia orą į patalpą, rekuperatorius padidina šitos sistemos efektyvumą. Norėdami pateikti į patalpą šviežią orą, iš patalpos turite ištraukti užterštą orą, jis taip pat ištraukiamas mechaniniu būdu, naudojant ventiliatorių. Traukiamas nešvarus oras ir pučiamas grynas iš lauko“, – aiškina mokslininkas.
Tačiau, pasak doc. dr. G. Šiupšinsko, iš patalpos ištraukiamas maždaug 20 laipsnių nešvarus oras, tais atvejais, kai lauke yra, pavyzdžiui, apie nulį laipsnių, patalpoje darosi vėsu, todėl tiekiamas grynas oras yra šildomas.
„Tai galima daryti tiesiogiai, pavyzdžiui, elektriniu šildytuvu arba kažkuo kitu iki 20 laipsnių. Kad jis būtų grynas ir tokios temperatūros, kokios buvo. Tačiau tai kainuoja daug energijos, todėl yra statomas įrenginys, kuris iš ištraukiamo oro pasiima šilumą ir perduoda tiekiamam orui, tokiu būdu sumažindamas šilumos poreikį šaltam orui pašildyti“, – paaiškina docentas.
Doc. dr. G. Šiupšinskas tęsia, kad dėl savo funkcijų rekuperatorius vasarą nėra reikalingas, nes vasaros metu patalpose ir taip pakanka šilumos.
„Vasaros metu rekuperatorius žmonėms gali padaryti meškos paslaugą, todėl dažniausiai šiltuoju metų laiku šis įrenginys yra išjungiamas, žmonės atsidaro langus ir taip vėdinasi. Todėl, jeigu toje sistemoje nėra kondicionieriaus, ji naudojama tik žiemos metu, kad galėtų atgauti šilumą. Oro kondicionierius patalpose būtų įrenginys, kuris šaldo orą ir tai daro vasaros metu“, – apie kondicionieriaus funkcijas aiškina mokslininkas ir priduria, kad naujos statybos daugiabučiai, jeigu jie gerai projektuoti, turėtų turėti didelę šiluminę izoliaciją ir kondicionieriaus šiaip ar taip tokiuose butuose neturėtų prireikti.