Pasak Domanto Tracevičiaus, tvarumo eksperto ir įmonės „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjo, šie tvaraus būsto sprendimai prieinami jau dabar, bet daugelio naujakurių vis dar įsivaizduojami kaip tolima ateitis. Jo teigimu, į kiekvieną investiciją galime pažvelgti per tvarumo prizmę, o investicija į nuosavą būstą dažnai yra didžiausia žmogaus gyvenime, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nuosavas būstas – didžiausias gyvenimo pirkinys. Tai mūsų pasirinkimas, kokį pėdsaką paliekame ir kokioje aplinkoje gyvename kasdien. Neverta tvarumo atidėlioti ateities kartoms“, – įsitikinęs ekspertas.
D. Tracevičiaus teigimu, tvarumo standartu, kad ir minimaliu, pasirūpino valstybė. Įstatyminis reguliavimas padeda užtikrinti energinį naudingumą, kadangi naujos statybos būstai privalo atitikti A++ energinę klasę. Tačiau visi kiti sprendimai lieka gyventojų rankose.
„Vis dar labai gajus naujumo kultas – noras įsigyti viską čia ir dabar, pernelyg nesigilinant, kaip vystytojas statė pastatą, kokios medžiagos ar apdailos priemonės buvo panaudotos, kur jos pagamintos ir kaip transportuotos. Didesnis vietoje sukurtų technologijų, baldų ir statybinių medžiagų naudojimas, gilinimasis į perkamo daikto gamybos procesą yra tie maži veiksmai, galintys sukurti didelį pokytį. Juk nei vienas iš mūsų nenorime gyventi toksiškoje aplinkoje“, – teigia ekspertas.
Tvarus būstas – misija įmanoma
Tvarūs sprendimai gali būti įgyvendinami kiekvienuose namuose. NT bendrovė „Eika“ įrengė tvarų butą, kuriame dėmesys skiriamas tvarioms medžiagoms ir patogų gyvenimą kuriantiems sprendimams.
„Pastebėjome, kad nėra vienodo supratimo apie tai, kas yra tvarus būstas. Dauguma tvarumą sieja su mažomis išlaidomis energijai, o apie kitus kriterijus nesusimąsto. Tikime, kad tvarų būstą gali susikurti kiekvienas. Tai nereikalauja didelių investicijų, pakanka smalsumo ir noro į būsto įrengimo procesą pažvelgti kitaip. Mūsų įrengtas tvarus būstas – pavyzdys, kaip tvarumo filosofiją galima pritaikyti aplinkoje, kurioje praleidžiame didžiąją dalį savo gyvenimo“, – teigia Maija Nikitina, „Eika SmartLab“ vadovė.
Vilniuje įrengtame tvariame bute daugelis apdailos sprendimų, įrenginių ir baldų pasirinkti įvertinant tiekimo grandinę ir produktų poveikį aplinkai. Suplanuota tik tiek elektros taškų ir šviestuvų, kiek reikia komfortiškam gyvenimui. Atsisakyta kondicionieriaus – automatiškai reguliuojamos žaliuzės užtikrina, kad butas neprikaistų, o ventiliatorius su integruotais šviestuvais išjudina orą ir sukuria gaivų vėjelį.
Bute naudojama santechnika, kurios gamyboje sukurtas CO2 pėdsakas yra neutralus. Ji prisideda prie mažesnio plastiko suvartojimo namuose: iš čiaupo bėgantis geriamas gazuotas vanduo leidžia atsisakyti plastiko buteliukų, o vonios kambaryje įrengto unitazo technologijos mažina tualetinio popieriaus vartojimą.
Tvariame būste didelis dėmesys skiriamas Lietuvoje pagamintiems produktams. Vietinių produktų naudojimas – vienas iš tvarumo filosofijos kertinių principų. Pavyzdžiui, netikėčiausias interjero elementas – iš grybienos pagaminti šviestuvai – sukurti lietuvių dizainerių. O įprastai atrodančios sienos padengtos lietuvių gamybos molio tinku, kuris ne tik kuria sveiką mikroklimatą, bet yra labai lengvai atnaujinamas.
Pirmi žingsniai tvaresnio būsto link
Būstą paversti tvaresniu gali kiekvienas, tam nereikia didelių investicijų ar išskirtinių žinių, įsitikinę ekspertai.
„Mūsų gyvenamoji aplinka yra mūsų pasirinkimo rezultatas. Jei norime gyventi tvariau, turime keisti savo pasirinkimus. Apdailai galime rinktis aplinkai ir savo sveikatai draugiškas medžiagas. Interjerui – minimalizmą ir ilgaamžius baldus. Dar geriau – antrinį baldų panaudojimą, kai baldai restauruojami ir pritaikomi naujiems poreikiams“, – pataria D. Tracevičius.
Tvaraus būsto filosofija remiasi principu, jog sprendimai turi būti priimami galvojant apie ateitį. Tad renkantis apdailos sprendimus, baldus, įrenginius ir technologijas svarbu įvertinti jų ilgaamžiškumą.
„Paprastas pavyzdys – pagalvokite, ar sugedus jūsų moderniam apšvietimui, neteks ardyti visos sienos ar lubų. Mūsų įrengtame bute molio tinkas buvo pasirinktas ne atsitiktinai, prireikus jį labai lengva ardyti ir atnaujinti“, – sako M. Nikitina.