Iki 2025 metų Aplinkos ministerija ketina paruošti juridinius įrankius, kurie leistų senos statybos pastatus (daugiabučius) valdančius asmenis įpareigoti perstatyti, jeigu jie yra avarinės būklės.
Pasak aplinkos ministro S. Gentvilo, taip būtų pradėta spręsti senų ir avarinės būklės daugiabučių problema. Jo teigimu, svarbu, kad daugiabučius prižiūrintys juridiniai asmenys skirtų daugiau dėmesio statinių techninei būklei.
Taip pat ieškoma priemonių, kaip paskatinti senos statybos daugiabučių renovacijos procesus visoje Lietuvoje.
„Delfi būstas“ primena, kad senos statybos ir prastos būklės daugiabučių perstatymo klausimas diskusijas kelia jau ne vienerius metus. Advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Lina Alksnienė anksčiau yra paaiškinusi, kad nuosavybės teisė yra ginama įstatymais ir Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja teisę į nuosavybę. Tačiau kaip ir dauguma teisių, taip ir nuosavybės teisė gali apribota paties savininko valia, įstatymo pagrindu ar teismo sprendimu.
„Kalbėdami apie daugiabučio griovimą prieš savininkų valią, šnekame apie nuosavybės teisės ribojimą. Tam, kad būtų galima tai įgyvendinti, reikia žiūrėti, ar įstatyme yra numatytas pagrindas tai padaryti“, – komentavo ekspertė.
Ką sako šiuo metu galiojanti teisinė bazė?
Pirmiausia, anot advokatės, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme rašoma, kad pastatyti statiniai gali būti nugriaunami savininko noru, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba kai pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ir šis pavojus yra nepašalinimas. Yra ir kitų pastatų nugriovimo pagrindų, bet kalbant apie senų daugiabučių nugriovimą, L. Alksnienės teigimu, aktualiausi yra būtent šie pagrindai.
„Šiuo metu didžioji dauguma senų daugiabučių jau yra privati nuosavybė, tai reiškia, kad savininkai turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, spręsti, kaip jiems valdyti, naudotis ir disponuoti tuo privačios nuosavybės objektu. Įskaitant ir pačią teisę daugiabutį nugriauti ar ne.
Kalbant apie savininko valią daugiabutį nugriauti, tai būtų labiau utopija nei realybė, nes net jei įstatymas tokią galimybę ir numato, mes įsivaizduojame, kokie tai būtų kaštai ir, matyt, dauguma daugiabučių savininkų būtų suinteresuoti šalinti kažkokius trūkumus nei griauti daugiabučius“, – sakė advokatė.
Nugriauti, kai pastatas kelia grėsmę Kalbant apie nuosavybės teisės ribojimus, statybos įstatymas įtvirtina teisę nugriauti pastatą, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba kai pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir šis pavojus nepašalinamas. Čia, ekspertės teigimu, gyventojų laisvos valios jau yra mažokai.
„Dėl nugriovimo, kai taip numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, tai pastato nugriovimą galima atlikti tik po to, kai tas žemės sklypas, statinys ar jo dalis yra paimami visuomenės poreikiams. Tai pirmiausia reiktų analizuoti, ar egzistuotų visuomenės poreikis. Paimti turtą visuomenės poreikiams galima tik išimtiniais atvejais. Šiuo metu nėra jokio įstatymo, kuris apibrėžtų, kokiems visuomenės poreikiams galėtų būti paimamas daugiabutis namas.
Tačiau jeigu ateityje toks įstatymas atsirastų, tokio turto paėmimas visuomenės poreikiams, atsižvelgiant į LR Konstituciją, kurioje numatyta galimybė paimti nuosavybę visuomenės poreikiams, tai turėtų būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka ir už tai teisingai atlyginta“, – sakė pašnekovė.
Turto paėmimas visuomenės poreikiams
L. Alksnienės teigimu, šiuo metu yra vienintelis įstatymas, reglamentuojantis turto paėmimą visuomenės poreikiams – Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingus valstybinės svarbos projektus įstatymas.
Jame yra numatyta tik žemės, bet ne daugiabučių paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai, sąlygos ir tvarka, kada ta žemės yra reikalinga būtent ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. O tais projektais yra laikomi energetikos, susisiekimo infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektai, kuriuos tokiais pripažįsta Seimas.
Taip pat tame įstatyme yra numatyta, kad žemė, kartu su joje esančiu privačiu NT, paimama visuomenės poreikiams įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, už tai savininkams atlyginant teisingai. Taigi, jeigu daugiabutis stovi privačioje žemėje ir nusprendžiama tokį žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams, įstatymas leistų kartu paimti ir daugiabutį, bet už tai turėtų būti teisingai atlyginta.
Tačiau būtina pabrėžti, kad paimti daugiabutį visuomenės poreikiams, kuris stovi ant valstybinės žemės, šiandien nebūtų įmanoma, nes nėra tokio įstatymo.
„Paėmimui visuomenės poreikiams, daugiabučio būklė yra visiškai nesvarbi, bet reikia numatyti poreikį, kam reikalingas tas daugiabutis, koks yra tas ypatingos svarbos projektas, dėl kurio reikia paimti. Tačiau reikia pažymėti, kad dažniausiai seni daugiabučiai namai stovi ant valstybinės žemės, mažai kurie stovi ant privačios, tai jeigu daugiabutis stovi ant valstybinės žemės, tokiais atvejais minėtas teisinis reglamentavimas nėra aktualus“, – paaiškino advokatė.
Prasta būklė gali būti priežastis griauti
Kita galima daugiabučio griovimo priežastis – jo būklė.
L. Alksnienė aiškino, kad statybos įstatyme numatyta pareiga nugriauti daugiabutį, kai jis yra fiziškai susidėvėjęs, kelia pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir aplinkai ir tokie trūkumai per nustatytą terminą nepašalinami. Tam, kad būtų galima naudotis tokia galimybe, pirmiausia, reikia nustatyti tokias aplinkybes, t. y., nustatyti, kad daugiabutis yra fiziškai nusidėvėjęs ir kelia pavojų.
„Vien tai, kad jis yra negražus ar morališkai pasenęs, nesudaro pagrindo jį griauti. Tačiau jeigu jis yra susidėvėjęs taip, kad kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, tuomet savivaldybių administracijos turi pareigą nustatyti daugiabučių savininkams terminą tokiems trūkumams pašalinti. Taip paimti ir kažką nugriauti, negalima, jeigu pareiga ištaisyti trūkumus yra neįgyvendinama, tuomet savivaldybė turi teisę reikšti ieškinį teisme, kuris gali įpareigoti tokį statinį nugriauti.
Teismas priima sprendimą ir numato terminą, per kurį laiką tas turi būti padaroma, bet tai turi daryti patys savininkai, ne savivaldybė. Civilinis kodeksas taip pat numato kiekvieno bendraturčio pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai šiuo atveju daugiabutį. Ir šios pareigos nevykdymas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes“, – pabrėžė pašnekovė.
Vis gi, advokatė pabrėžia, kad kol kas teisiniai įrankiai daugiabučio griovimą daro kraštutiniu scenarijumi, kuriame aktyviai turi dalyvauti ir to daugiabučio gyventojai, kurie, tikriausiai, bus suinteresuoti visomis priemonėmis išsaugoti savo turtą.